(ne)daloma trejybė

Liūdnoms mintims dieta - ne sesuo, tad jos ėda net ir būdamos nealkanos. Viskas, ko galėčiau tavęs paprašyti - paimk ir pasiskolink mano kūną, nes jį apsėdusios parazitės tuoj pagrauš kaulus iš vidaus. Jei neturėsi kur jo dėti, įvilk į ledo užvalkalą, užšaldyk ir paslėpk kur nors Pietų ašigalyje. Sako stingdančiame šaltyje jos nesidaugina, o vėliau sušąla ir miršta.

O aš išgyvensiu be tapatybės... tik pati visa pasirodysiu negreitai. Lauksiu kol kūnas atsklis kartu su kokia ledo lytimi ir atplauks į Šiaurę (juk vis daugiau ir daugiau jų atitirpsta, tad gal labai ilgai laukti nereikės ir po penkerių metų vėl galėsime džiaugtis vienas kitu ir dar trečiu).

Tik kaip aš be minčių? Ar mano išgrynintosios ir šviežiosios plaukdamos atgal sugebės susirasti būtent mane, tą, kuri jas visas taip kantriai saugojo ir dėliojo iš spintelės į spintelę, ir būtent tą kūną, kuris verkė, jog jas nuramintų, kėlėsi, vaikščiojo ir tenkino visas užgaidas, kad tik jos nebesidaugintų ir jo dar labiau nealintų?..