Debesų baltais žirgais,
Išskleistais plačiais sparnais,
Į dangų pakylėtas žemiškų jausmų,
Saulės spinduliais iš laimės šviečiu.
Ugnis, įsiplieskusi iš mažos kibirkšties,
Iš pagautos amžinos meilės vilties,
Uždegė aistros laužą širdies kampelyje,
Ištirpdė ledą auksiniame narvelyje.
Užrakino, uždarė į kambarį geismų,
Apsigyvenau spalvose saldžių sapnų.
Pasinėriau į debesų baltas bangas,
Lengvas, kaip pūkas, minkštas... minkštas.
Nepabėk akimirka medaus saldi,
Pabūk kartu, šalia širdies arti.
Dar neatmerksiu sulipusių akių,
Skrendu jausmais ant debesų baltų žirgų.