---
Rašyk nerašęs, tai – beprasmiška, deja...
Išlieti sunkiai kauptą skausmą leista
Ne su visais, o vien tik savo viduje.
---
Atleisk. Atleidžiu. Nesipykim,
Per trumpas tas vizitas žemėj.
Nesi, bet žadini kas rytą,
Ranką ištiesęs draugiškai pasiūlai keltis.
Keliuosi, nes gražus išaušo rytas.
Ir tu gražus. Be paslėpto sarkazmo, tyliai šypsais.
Šypsaus atgal, galėčiau to ir nedaryti,
Bet supranti – nesišypsoti neišdrįstu...
Tamsos apgaubtas, rudenio širdies, žiemos akių,
Tu stovi tyliai prieš mane toks nedrąsus.
Nebepakeisim žodžių ištartų,
Todėl rašyk, tegu tau tai it paukščiui skrydis bus...