Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Visa ka brangiausia, geriausia būna tik vieną kartą: mes turime vieną širdį, vieną mamą, vieną Tėvynę, vieną GIMTĄJĄ KALBĄ. Dar M. Daukša rašė, kad ” tautos laikosi ne žemės derlingumu, ne apdarų įvairumu, bet vartojimu savo kalbos”. Visai suprantamas tautų noras išsaugoti gimtąją kalbą, kuri yra vienas iš požymių išskiriančių vieną tautą iš visų kitų. Nesaugojant kalbos yra sumenkinamos protėvių pastangos, bandymai ją išsaugoti, juk mirus kalbai-miršta tauta. Daugybė aukų buvo paaukota ant gimtosios kalbos kelio pamatų, kuriuo ji atėjo iki šių dienų. Taigi šiandien, tardami žodžius gimtąja kalba mes turime anot J. Marcinkevičiaus”išgirsti volungę prieš litų giedant, pajusti ant lūpų medaus ir kraujo skonį”. Kalba-ne tik tautos išskirtinumo požymis, bet ir brangiausia dovana
      Atverskime liūdną istorijos puslapį-vargo mokyklos ir lietuviškų knygų draudimo metas. Kai 1863 metų sukilimas buvo nuslopintas, caro valdžia sudavė didžiulį smūgį lietuvių kalbai ir visai tautai. Buvo uždrausta ne tik lietuviška spauda, bet ir lietuviškos mokyklos, teatras. Tuo metu Lietuvoje buvo sustabdytas, bet koks kultūros augimas. Iš to meto mus pasiekia A. Baranausko žodžiai: ”Anei rašto, anei druko/Mums turėt neduoda, /Tegu sako, bus Lietuva/Ir tamsi, ir juoda! ’’Bet nuo visiškos tamsos Lietuvą gelbėjo dar negurdėtos profesijos atstovai-knygnešiai. Tik jų dėka lietuvius pasiekdavo lietuviška spauda. Jie slapta, bemiegėmis naktimis nešdavo knygas per sieną iš Mažosios į Didžiąją Lietuvą. Knygnešiams negalėjo sutrukdyti nei žvaigždės, jie nebijojo didžiulės rizikos, bausmių, baudų, trėmimų. Bet be knygnešių nereikia pamiršti ir slaptų mokyklų daraktorių. Jie taip pat labai rizikuodavo mokindami vaikus, nes iš pradžių buvo baudžiami tik jie. Taigi 40 metų Lietuva buvo užguita vieta, bet visos šios nelaimės sutelkė tautą ir suteikė jai jėgų pasipriešinti, nepalūžti ir nugalėti sunkumus, kurie dar laukė ateityje.
Kitas pavojus užklupo lietuvišką žodį po 1940 metų, kai daug  niekuo nenusikaltusių, dorų žmonių buvo išvežta į amžino įšalo žemę-Sibirą. Kiekvienas tremtinys nuėjo savo Golgotą, bet su jais kartu ėjo ir gimtasis-lietuviškas žodis. Spaudžiant šalčiui, aplink esant amžinam įšalui, vyresnieji, kurių dabar jau nedaug belikę, rūpinosi, kad nepalūžtų dvasia. Jie mokė jaunąją kartą puoselėti gimtąjį  žodį ir kūrė  gražius ateities vaizdus sugrįžus į Lietuvą. Atsidūrusieji Sibire su pirmaisiais genocidinio trėmimo srautais patyrė visą grumtynių už gyvastį siaubą, pokarinai tremtiniai, jau naudojami kaip nemokama darbo jėga, turėjo daugiau galimybių išlikti. Jie net galėjo mokytis, įsigyti profesijas. Taigi Sibire buvo įkurtos ir oficialios mokyklos. Suvargę lietuviukai einantys į šias mokyklas ne tik, kad neatsilikdavo nuo vietinių tarnautojų vaikų, bet kartais juos ir pralenkdavo. Tačiau buvo ir kitos mokyklos-vargo, kuriose nebuvo nei klasių, nei perkėlimų, bet buvo mokiniai ir mokytojai. Mokytojai buvo vyresnieji tremtiniai arba vyresni vaikai, kurie iki tremties jau mokėsi gimnazijose, o mokiniai buvo  jaunoji karta. Šiose mokyklose buvo mokoma ir mokomasi apie Lietuvą ir lietuvių kalbos pagrindų. Taigi net ir tokioje nesvetingoje aplinkoje, atskirti nuo Tėvynės žmonės sugebėjo apsaugoti gimtąją kalbą nuo jai grėsusio didžiulio pavojaus.
    Lietuviško žodžio vertė šiandien? Daug iškentėjęs lietuviškas žodis gyvas ir šiandien, bet ar įvertiname tai? Net nesusiprasdami, gimtąją kalbą vėl statome į pavojų vis dažniau pirmenybę teikdami užsienio kalboms. Vis dažniau  viešumoje pamatome besipuikuojant, betviskant visomis spalvomis angliškus pavadinimus, o kur  lietuviškas pavadinimas? Ogi jis pasirodo beesąs vos ne ant slenksčio. Ar tam ir kovojo mūsų senoliai, kad mes šitiek iškentėjusį gimtąjį žodį iškeistumėme į atėjūnes kalbas?..
2009-08-09 22:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-07 16:27
Passchendaele
Vienintelis kelias.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-21 19:33
tulis
konkursui gegužės 7osios proga, o po to tiko ir mokyklai :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-18 15:05
tadam tadam
mokyklai rašei? ir kiek gavai?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą