Apsnigti šnabždesiai

Jokių spalvų kitų. Tik -
Juoda naktis ir
        Rožės ryškiai raudonos.
Kairėj krūtinės pusėj tavo juokas išliks.
Tik dabar jis pritilęs -
        Čia graudžiai griežia vargonai.

Lūpos - į šnabždesį,
        Šnabždesys - į pažadą.
Kartojos kartojos - iš naujo ir vėl.
        Kas parašė to vakaro pasaką?

Ir ašaros lašas virto į rūką...

Tai išeis kartu su rugpjūčiu
  Kaip kad su sausiu tąvakar atėjo.
        Su rudens lietumi į žemę žvilgsniai subėgs,
Raižę kadaise apsnigtą dangų.
        Pilkos šypsenos šešėliais per veidą takės.

Aplink tavo apsnigtus šnabždesius
                                        Sukaus ir sukaus.
Bet snaigės ištirpo.
Įžengęs į varpinę, iš kurios sklido garsas,
          Jokio pakabinto varpo daugiau neradau.

Ir juodas liūdesys sušalęs sniege gulės.
Kol rausva šypsena
Jam
Šiltą ranką išties.
Tyliai kažką sušnabždės...