Išgijimo teorija.

Prisiminimuose gyvenančios skriaudos vis išplaukia pasąmonėje kaip nenuginčijami įžeistos savimeilės įrodymai, vis primena tai, ko niekada nepripažintum, todėl logiška, kad žūt būt norėtum tų prisiminimų atsikratyt. Jei nebūtumėte bendravę - nebūtų sumenkintas tavo ego, jei neigtum kad esate pažįstami - būtų kur kas lengviau ištrinti skriaudiką iš smegeninės įrašų ir niekam niekada nekiltų abejonės jog niekas per amžius nebuvo išdrįsęs tavęs pažeminti, o laikui bėgant ir pats pradėsi tuo tikėti. Šioks toks vaistas.