Kai skausmas sukelia potvynį,
O minčių apie tai nuvyt negali,
Belieka tik laukti kol viskas nuslūgsta,
Ir lieka tik tai ramuma.
Nesvarbu, kad tai įrėžia randą,
Juk taip nepamiršti, kas gera,
Kas buvo gražu,
Juk taip apdainuoji laimingąją praeitį.
Nepamiršiu, nepamiršiu tavęs niekados...
Šį eilėraštį skiriu tiems, kurie dabar toli toli kažkur visatoje .