Mano miestas

Gyvenu miegamajame kvartale. Kai kaimynai švenčia, ir aš galiu šokti pagal jų muziką. Užstrigus liftui kviečiu budėtoją. Išėjęs į lauką trypiu žolę vietoj vaikščiojimo vienu iš gausybės takelių. Kai žiemą bandau mesti gniūžtę aukštyn, net nepasiekiu savo buto aukšto. bandydamas per dieną apeiti visą miestą, tik apsuku lanku, vos išeidamas už savo rajono ribų. Esu pripratęs prie savo miesto ir nesu niekur išvykęs daugiau nei dvejoms savaitėms. Kartą atsitiko taip, kad miestą palikau ilgesniam laikui. Praėjo savaitė, dvi, trys...
    Praėjus trims savaitėms pirmą kartą pamiršau savo gatvės pavadinimą.
    Po keturių savaičių pamiršau, koks yra greičiausias kelias iki miesto centro.
    Po dviejų mėnesių įsimylėjau kitą miestą.

    Baltut baltutėlis dangus visus metus, nuo jo nesiskiriančios katedros, kurių viršūnių nesimato, vietoj asfalto vaikams sukurtos žaidimų aikštelės, nė vienos parduotuvės, čia lapės ola, čia šerno irštva, be elektros, automobilių, chaoso. Ar taip galiu apibūdinti savo miestą? Taip, nes jame gyvenu jau ilgai. Galbūt taip greitai išsižadėdamas savo gimtinės darau loginę klaidą? Ji man netrukdo gyventi džiaugiantis. Kai išeinu į gatvę, man nereikio autis batų, nes kelyje vien žalia žolė - tikras malonumas.
    Ar bus taip, kad šiame mieste gyvensiu penkis metus, šešis, o tada jį paliksiu? Taip atsitiko su mano senuoju miestu. Kaip jis atrodė? Aplink vien sutrypta žolė, triukšmas, žmogaus sukurti prietaisai. Naujasis mano miestas tikrai skiriasi. Kas gali būti geriau? Tai mano tvirtos mintys.
    Po savaitės, kai pamačiau, kaip draugui lapė nukando ausį, jau sakiau: ar būna blogiau?
    Po dviejų savaičių netikėtai laimėjau loteriją. Kelionę į šalį, vadinamą Isvazdutija.

    Aš ten nevažiavau. Kam siekti dar geriau, kai turi geriausia? Esu kuklus vaikis, daug neprašau, tad ir isvazdutijų man nereikia. Tiesa, kodėl tap negalvojau, kai dar nuolat gyvenau savo gimtajame mieste ir niekur neišvykdavau daugiau nei dvejoms savaitėms?

    Mano atmintis trumpa, tad jau neatsimenu visai, nei kas per miestas buvo, nei kas nutiko, bet žinau, kad myliu baltą miestą. Mylių jo kultūrą, žmones, karvių pieną. Kartais lapės pasikėsina, bet bent ne į gyvybę, kaip būdavo gimtajame mieste. Tik tą ir teatsimenu...