Tik nesakykit nužudyti,
Ir nesakykit užmušti –
Toks buvo likimas,
Buvimo jų prasmė,
Ir nesvarbu ar tiki.
O aš pasakysiu (,, Buvo nužudyti. ‘‘)
Ir pasakysiu (,, Jie buvo užmušti. ‘‘),
Nes Dievo valia ar likimas tik tau,
Kuris aklai gyveni.
Ir kai kvailai išsišiepęs paklausi
(,, Koks jausmas būti laisvam?.. ‘‘)
Kvailo atsakymo vis tiek nesuprasi
(,, Ar gali paukščiai skraidyti, kvaily,
Ne dangumi?.. ‘‘)
---
(,, Neturim pasirinkimo, todėl nesam laisvi... ‘‘)
Perskaitę,, Du kvailiai (pagal BD) ‘‘ išvadą
Vaikai sielose įsirašys.
Ir tik keli perdėm išmintingi nusišypsos...
(,, Visada pasirinkti mirtį gali, todėl nesakyk,
Kad per prievartą kiekvieną dieną šypsais ir verki... ‘‘)