Eina mažvaikis vaikas
X'u pažymėtas masėj pilkoj
Motinos įsčiose miręs
Oru nuodingu kvėpavęs
Rytais krauju mitęs
Tėvo rūstybę ragavęs
Išplaukęs į pasaulį netyčia
Suskubo gyventi miręs.
užmuša pirma eilutė savo logiškumu: eina mažvaikis vaikas - atkreipiau žodį į mažvaikis - pirma, "vaikas" ir "vaikas" niekaip nesiderina tarpusavyje, antra - visiškai nederantys tarpusavyje žodžiai (t.y. derantys kitokiame kontekste imant juos atskirai) imami kartu. rezultatas - nulį logikos turinti mintis prakuokinanti skaitytoją, o ne įvedanti į nesėkmingai bandomą sukurti niūrią eilėraščio atmosferą.
antra eilutė - o negalėjai panaudoti žodžio "iksu"? jis nesikandžioja, o pavienė raidė sutrikdo ritmą, jei neįsiskaitoma į pagrindinę teksto mintį. "pilka minia" yra siaubingai apipešiota klišė ir nors man patinka pilkuma, ši frazė krenta iš konteksto nuvertindama eilėraštį.