Daliai

Po nuostabaus sapno apie
Tave

Gali į žemę kišti viską
Smilkalus, nuorūkas, kakus,
Pilti kavos tirščius
Ji viską priims ir nieko
nesakys.
todėl labiausiai aš myliu
žemę.
Gyvenimas šalia tavęs
buvo nuostabus, Dalyt
kaip žemė sugėrusi
tonas insulino tavo
oda ėmė panašėti
į rėtį
Tu leidai per rankas
Tūkstantį rūbų ir
rengei mane už dyka
Ne bet kaip, o
gražiais rūbais.
Prašau, nepamiršk
laiku palaidoti
manęs.