kas rytą vis perbraukiu pirštais
- negyja
ir laikas nedraugas
vis sendina
sendina
supa, liūliuoja
ir žudo
išardo ir pakiša dirvon
tarytumei vaikas
mažu sudygs, sako,
mažu sudygs...
nesudygs
tik krūminiai kelias paviršiun
ir tie be šaknų
be atminties
dieve, kokios atminties
šitoj plynvietej
kokios, po velnių, atminties.