2009-08-06 22:34
Tiesiog primena seną tiesą - moteris nepakenčia ribų, ir ši siurrealistinė erdvė prisotinta ryškių ir tuo pat metu užslėptų, matinių užkobrių =)
2009-08-06 20:34
tikrai subtilus, skaičiau ir įdomu buvo: kas gi toliau? :)
2009-08-06 19:19
"Rojaus greitkely dievas paklaikęs
Vis dar tykoja laukia manęs" :)
šauniai parašei.
2009-08-06 17:45
Duženos man buvo artimesnės. Bet ir šitas puikus. Man tik paskutinis žodis kažkai iškrito iš bendro skambėjimo...
Antspauduoju letena.
2009-08-06 17:20
sunku tam biendam žmogui ant svieto
2009-08-06 17:01
Gerai išvedžiotas :)
2009-08-06 16:33
geras, vietom yra kažkokio silpnumo. Tuos šunes dar kažkaip "ne taip" skamba. bent jau man. 4
2009-08-06 15:35
Kaklas, dedasi, į mėgstamiausius.:)
2009-08-06 14:41
o, kaip gražu, super:)Vyšnios perdažė mano kates. ši vieta tokia kad norisi išsinešti bėgti neatsisukant kad nieks natimtų. ir visa kita, oach, puiku
2009-08-06 14:20
Net supurto. Pirma mintis: koks žmogus, toks ir jo dievas...
2009-08-06 13:40
labai puikus:) moteriskas, jauciu, subtilus:)
2009-08-06 13:24
Puikus. :)
2009-08-06 13:12
Kad užgydytą dūšią suvysčiusi,
Nesulaukus palaimos, tačiau
Su savim susitaikius, sugrįžčiau
Prisiglausti prie to kurs aukščiau.
Tiktai tu, kaip virvelė ant kaklo,
Parymot vis ant tiltų velki,
Kad šešėlį užmačiusi aklo
Šiam pasaulyje tapčiau laki.
Mano šunes pamišėlius vaiko.
Perdažė naujai vyšnios kates.
Rojaus greitkely dievas paklaikęs
Vadelioja raizgias virveles.
Pažymėjau vietas, kurios man kirtosi skaitant. Nes kūrinys tikrai patiko. Panašu į Nevanduo stilių. Tik truputį moteriškesnis, jo buvo kietas - vyriškas, lyg kalantis vinį smegenysna. Atskiriu visada. Bet, tikrai Jūsų nepeikiu. Daugiau tokių. Ir neužsigaukite, nenoriu piršti savo nuomonės, draugiškai.
2009-08-06 13:10
Rojaus greitkely dievas paklaikęs
Vadelioja mane virvele. - turiu pasakyti ,kad tikrai nuostabus eiliukas, kuriame sutelpa visa paletė žmogiškų j(a)usmų
2009-08-06 13:00
"Kad užgydytą dūšią nusaldžius"Kartumas ilgai lieka.
Labai jautrus:)