Rudeniui artėjant

Vasarą žiogų melodijos,
Gūdžios vakaro simfonijos
Praneša svarbią naujieną:
Ruduo- jis atbėga!

O širdy taip ilgu kažko,
Kodėl vasarą stebėjau užsimerkęs,
Kad negirdėjau miško ošimo,
Kad nebuvau kojų į vandenį įmerkęs.

Dar vasara nesibaigė,
O širdy džiugiai graudu...
Galvoj klausimų aibė,
Kol ją nutraukia melodijos žiogų.

Žiogų melodijos jausmingos
Niūrų vakarą nutapo.
Ir akimirkai žavingai
Pamirštu, kad vasara.