Nesuprastas žmogus

Ir kartais atrodo pasiklystu savyje,
Lyg būčiau neatrastoje erdvėje.
Lyg būtų čia koks šaltis ir alkis,
Lyg būtų čia praeitis.



Nenoriu galvoti, nenoriu mąstyti,
Ką reikia man daryti.
Nenoriu būti paprasta lyg vėjo
Nešama šaka.



Paskęstu kasdienybėje niūrioje
Ir begalybėje įstabioje.
Ir būna man sunku atrast save,                           
Šitam nedideliame pasaulyje.