Rašyk
Eilės (73344)
Fantastika (2194)
Esė (1496)
Proza (10364)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1113)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ar kada esate žiūrėję į artimo žmogaus nuotrauką ir patyrę tuštumą krūtinėje?
Aš esu. Kada žiūriu į savo šeimos fotografijas, jaučiu gilią tuštumą širdyje.
Iš manęs gyvenimas atėmė, kas man šioje žemėje buvo brangiausia: tėvus.
Kai man buvo penkeri, pirma karta pajutau ką reiškia, kai tave palieka tėvas. Dar po dviejų metu sužinojau, koks jausmas, kai netenki mamos, amžiams. Po motinos mirties likau tik su broliu ir senele.
Septynerių patekau į globos namus, tiksliau, buvau atiduota, nes senelė tiesiog nenorėjo manimi rūpintis, jai buvo per sunku rūpintis manimi ir vyresniu broliu, nors tuo visai netikiu. Buvo sunku apsiprasti tarp daugybes vaikų ir suvokti, kad esi niekam nereikalingas. Kiekviena diena prasidėdavo nuo mokyklos, kuri buvo tame pačiame pastate, po pamokų sekdavo pietūs, po pietų laisvas laikas, o pusę keturių pamokų ruoša (namų darbų darymas). Taip ir bėgdavo dienos. Kada ateidavo penktadienis, kitus vaikus atvažiuodavo pasiimti tėvai, deja, manęs niekas. Stovėdavau prie lango ir laukdavau, kada pasirodys senelė ar brolis, bet niekas neateidavo. Su ašaromis akyse ir skaudančia širdimi, savaitgalius leisdavau viena. Taip ketverius metus, viena ir niekam nereikalinga, tik kai jau buvau penktoje klasėje, gavau galimybę pati važinėti į namus, kokia buvau laiminga.

(pasakyk kas negerai, ar tinka tokia pradžia ar reikia keisti kažką). ačiū

2009-08-03 13:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-05 15:22
Varinė Lapė
Labai daug klaidelių (ištaisiau). Linkiu daugiau kantrybės ir atidumo rašant išgyvenimus - pasistenkite juos pateikti subtiliai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-04 21:44
Velyna Giesa
Pradžia tinkama. O jei norit rašyti kitaip, galėtumėt pažvelgti į viską iš šalies, svetimo žmogaus, stebėtojo, akimis. Būtų daugiau nežinomybės, asmenybes formuotų pats skaitytojas, nes nebūtų galima atspėti, apie ką galvoja veikėjei. Tačiau taip rašyti sunkiau. Sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 22:51
Heis
Na, pradzioje nepatiko klausimas, man asmeniskai, noretusi daugiau jausmo ir detaliu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 14:04
pilkė
Chm... ne kritika, gal greičiau patarimas. Aš pagalvočiau pirmiausa apie pradžią. Tuštuma - neargumentuota. Skausmas, liūdesys - taip. Jeigu kalbi apie brangius žmones, tuštuma nėra pats geriausias apibūdinimas. Tuštuma gali būti šiaip, egzistencinė, lydinti, bet tuo atveju nereikėtų taip tampriai sieti su fotografija. 
Toliau. Aš pradėčiau ne nuo klausimo. Gal nuo situacijos - kaip herojė vieną kartą žiūri į fotografiją. Gal atsitiktinai? Gal nustemba dėl to, ką pajunta? Manau, būtų įdomiau. 
Pats stilius - dienoraštinis, bet apimantis daug laiko. Jei nori rašyti būtent taip, skaitytojas torėtų turėti nuomonę - kam ir kodėl ji visa tai pasakoja. Kodėl būtent dabar?
Pati situacija gana daug kartų aprašyta literatūroje, todėl reikėtų atrasti kokį nors originalų požiūrio kampą. Gal vėliau jis atsiras? 
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 13:49
juodasis angelas palauztais sparnais
laukiu kritikos,aciu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą