norejau takart...

Norejau takart pamatyti tave,
nes norejau pasakyti:
sianakt sugrizo pauksciai.
Tu nenorejai girdeti,
tik nezinau ko labiau:
ar mano balso,
ar griztanciu pauksciu
              ilgesingos giesmes?

Norejau takart sutikti tave,
nes turejau parodyti tekancia upe.
Tik tu nenorejai tiketi,
kad tai ta pati upe,
i kuria krito musu
              svajoniu zvaigzdes...

Norejau takart apkabinti tave,
nes norejau atiduoti paskutine siluma.
Bet tu issigandai...
Atsakyk, kas tave isgasdino:
ar as, ar mano vis dar karsti jausmai?

Norejau takart patyleti su tavim.
Bet tu neturejai laiko...
Tau reikejo atlikti begale nuobodziu darbu.
Juk tu manes vengi?

Norejau takart nusisypsoti tau,
norejau pranesti, kad jau pavasaris.
Tik tau nereikejo sypsenos,
o gal - ir pavasario.