Be pavadinimo

Vienas beribėja erdvėja
Vienas scenoja ..
Vienas verki, o nieks negirdi
Surandi mūza patenkinti kūna
O širdis...
O širdis ryte tik tuksi
Jokio jausmo tik tyla

Sunku kai vėjas dauka sako
O tu jo negirdi
Sunku kai širdį ledas kausto
Lengva, nes jau nieko nejauti..

Lengva ašara nurieda skruostu
Taip romantiška ir taip skaudu
Kodėl?
Nes tu nieko nejauti
Tu toks vienišas ir liūdnas
Gailiesi saves nors ...
Niekam tai neidomu.

Bandai juoktis tik iš įpratimo
Matyt iš savo pačio kvailumo
Bandai tikėti, kad esi...
Nors tu mažas skruzdėliukas dideleme skruzdėlyne.
Kureme visi bėga pro šali ir taves nemato
Kodėl nemoji?
Kodėl nestabdai jų?
Nes tu nori būti vienišas ir liūdnas...

Gulėdamas vienas tu žiuri į žvaigždes
Norėtum pas jas
Juk jos tokios šiltos ir nuostabios
Meldiesi dievui, nes žinai, kad jis neišduos
Meldiesi dievui, nes tiki stebuklu...
Tikėsi kol nudvėsi...

Tikiesi, kad nors vienas
Kai gulėsi grabe uždegs žvakute prie širdies
Ir gal tada 
Nors vienas paverks už tave.