Mano gyvenimo aukos (II dalis)

2005 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis.

20: 59

Mielas dienorašti,

Įdomu ką mes šiandien veiksime? Gal Tonis vėl prašys būt jo meiluže? Ir vėl demonstruos savo tą draugą [garsiai nusijuokiu]. Che che che. Ką galima veikti su tokiu nykštuku? Išvis, ar merginos jaučia ką nors su juo mylėdamosi?
Apima juoko priepuolis.
Gerai. Gana. Negalima šaipytis. Jis dėl to ne kaltas. Juk jis nesišaipo iš Tavęs, kad nesi iš lieknųjų!
Aš nestora. Tik... putli.
Nors, jeigu mažiau smaukytųsi, kaip man minėjo, tai gal ir normalus būtų užaugęs.
Vėl juoko priepuolis. O gal kaip tik tada turėtų būti labiau ištįsęs?
Jaučiuosi kaip žolės apsirūkius. Taip juokas ima. Net oro ima trūkti.

“Here I am - this is me
There's no where else on earth I'd rather be
Here I am - it's just…”

Išgirstu pirmus Bryan Adams dainos „Here I Am“ žodžius. Vilką mini vilkas čia.
„Aš jau laukiu Tavęs. “
Kaip gera girdėti jo balsą.
Akimirkai užsimirštu ir leidžiu sau pasvajoti: kai išeisiu, pamatysiu stovintį prie mašinos Tonį. Rankose laikys didelę puokštę rožių. Arba kaktusą vazonėlyje. Nesvarbu. Ir kai prieisiu jis man pasakys, kad mane myli...
Kvailė.

--------------------
Mes ir vėl mūsų pamėgtoje vietelėje.
Kaip visada, pirma atliekame savo ritualą. Tuomet pradedame šnekėti. Ir ne apie ką nors kitą, o tik intymiomis temomis.
-    Ar kada nors buvai visiškai nuogai nusirengusi?
-    Tai žinoma. Koks kvailas klausimas. – šypteliu. – Nežinau kaip tu, bet aš nesimaudau su drabužiais.
-    Turėjau omenyje, ar prieš vaikiną esi nusirengusi.
-    Ne! Aš tik tau vienam savo krūtinę esu rodžiusi. Kiti yra mane matę nebent tik su atskiru maudymosi kostiumėliu.
Melagė.
-    O prieš mane nusirengtum?
-    O kodėl turėčiau? Pasakyk nors vieną svarią priežastį, kodėl būtent prieš tave turėčiau nusirengti?
-    Nes aš to noriu.
-    Pfe. Ir viskas?
-    Aš ir nusirengsiu. Tau nesmalsu būtų mane nuogą pamatyti?
Susimąstau. Ar norėčiau aš jį nuogą pamatyti?
Tai žinoma. Kas čia dar per klausimas.
Kaip tai koks? Juk jis nori, kad aš nusirengčiau.
Na ir kas? O tu nenori jo nuogo pamatyt? Nenori ko nors naujo išbandyti? Taip tai svajoji kaip su juo myliesi, kaip jį visą glostai. Ir dar plius svajodama visą laiką masturbuojiesi.
Jaučiu kaip skruostus padengia raudonis. Įsivaizduojat? Aš pati save sugėdinau.
Viena yra svajoti, o kita – daryti.
-    Na, kodėl neatsakai į klausimą?
-    A... aš... nežinau... Ne per greitai čia viskas?
-    O ko laukt?
-    O kur skubėt?
-    Juk gyvenam tik vieną kartą.
-    Bet ne vieną dieną.
-    Bijai?
-    Ko? Ko aš turėčiau bijoti?
-    Manęs. Nuogo.
-    Na... Ne. Aš tik...
-    Bijai pati nusirengti?
-    Nebijau.
-    Tai kas tada?
Hmm. Ir ką jam čia atsakius?
Tiesą. Ką daugiau.
-    Droviuosi savo figūros.
-    O kas su ja negerai?
-    Na, žinai, aš nesu iš tų lieknųjų.
Tonis šypteli. Jo šypsena tokia kerinti. Galėčiau į ją ištisai spoksoti.
-    Žinai, man kaip tik patinka tokios kaip tu. Nemėgstu tų kaulėtų. Apkabinus tave, bent jau jauti, kad kažką apkabinai. O apkabinti tas lieknas, tas pats kaip skeletą apsikabinti.
Imu kvatotis. Malonu, kad Toniui patinka mano figūra. Džiaugiuosi, kad nesu kaulėta. Nepatinka man tos manekenės. Niekada nepatiko. Kažkada gal ir svajojau tapti manekene. Bet dabar visai to netrokštu. Gaila man jų. Ir tų, kurios siekia tokiomis tapti. Skeletais. Ir tų vaikinų, kurie mėgsta kaulus. Šunys.
Vėl nusijuokiu.
-    Tai ar nusirengsi?
-    Nežinau. Aš juk tokia drovi. – Pati nepatikiu savais žodžiais. Aš –DROVI!!! Juokas ima nuo mano tokio pasakymo.
-    Cha! Nebūtų drovesnių, būtum pati droviausia. – nusijuokia Tonis. – Aš galiu tau padėti, jei taip jau bijai.
-    Aš nebijau.
-    Tai nusirenk.
-    O tau nebūtų maloniau mane nurengti? – klastingai šypteliu.
-    Jei tik leisi.
Tonis išlėto ima mane nurenginėti.
Koks keistas jausmas.
Ne baimės.
Bet kažkas panašaus.
Širdis virpa. Po kūną bėgioja skruzdėlytės. Padažnėjo kvėpavimas.
Tonis pasilenkia prie manęs ir bando atsegti liemenuką. Užuodžiu jo kūno kvapą.
Staiga mano kūną apgaubia tokia maloni šiluma. Užsimerkiu.
Kaip aš jo geidžiu.
Jo kvapas.
Alsavimas.
Švelnūs prisilietimai.
Viskas taip nauja. Dar neatrasta.
Ir taip varo iš proto!
Nepajuntu kaip imu bučiuoti Tonį. Vilkti nuo jo drabužius. Po akimirkos abudu sėdim nuogi.
-    Parūkom?
-    Kodėl gi ne.
Pridega man cigaretę. Smarkiai užsitraukiu. Jaučiu kaip plaučiai prisipildo aitraus balto dūmo.
-    Na, ir kaip jautiesi? – klausia Tonis.
-    Keistai.
-    O kodėl nežiūri į mane?
Atsisuku į Tonį. Stengiuosi žiūrėti jam į akis. Norėčiau žvilgsnį nukreipti žemyn, bet nedrįstu. Gal reiktų išgerti?
Būčiau girta tai turbūt net ir atsiduočiau jam. Tada per daug atsipalaiduoju.
Bet gal visai neblogai būtų?
Norėčiau, kad mano pirmas kartas būtų su Toniu. Bet nežinau kada išdrįsiu tai padaryti.
Nebent būsi girta.
Bet kai tai nutiks nenoriu būti girta.
O jei skaudės pirmą kartą? Girta mažiau viską jaustum.
-    Kodėl man tik į akis žiūri?
-    O kur dar turėčiau žiūrėt? – apsimetu, kad nesuprantu jo užuominos.
Tonis maigo mano krūtis. Tikrai jam jos labai patinka. Tik nesuprantu kodėl. Nieko čia ypatingo nematau.
-    Kodėl tau taip patinka maigyti mano papus?
-    Todėl, kad aš tokių neturiu.
Logiškas atsakymas. Tada man turbūt tūrėtų patikti jo daikčiuką čiupinėt?
Staiga Tonis paima mano ranką ir uždeda ant savo nykštukinio myžtuko [taip mano viena draugė vadina tuos vyriškus atsikišimus].
Galiu pasakyt, kad šiek tiek šlykštokas jausmas. Gal tik todėl, kad nepratusi to daryti.
Arba nesubrendusi dar tam.
Whatever.
Tonio rankos nuslysta žemyn.
Tikiuosi jis negalvoja, kad aš apsileidusi. Dėl to, kad ten, apačioje, krūmelis.
Kažkaip nejaukiai jaučiuosi. Ne, aš tam dar tikrai nepasiruošusi. Man dar tikrai per anksti.
-    Hm. – susimuistau. – Gal jau geriau važiuojam namo? Mano mama tuoj pradės manęs ieškoti.
-    Tau nepatiko?
-    Kas?
-    Kai aš tave liečiau.
-    Patiko, – nedrąsiai šypteliu.
-    Tai ko taip susimuistei?
-    Nes pagalvojau, kad jau gan vėlu. Nenoriu vėl su mama pyktis.
Gal vertėjo jam tiesą pasakyt? Kad man nelabai patiko? Kai jis ten palietė. Kažkaip keista.
Kai pati liečiu, tai būna gera.
Gal jis paprasčiausiai nemoka?
-    Na, gerai. Rengiamės ir važiuojam, - grabaliodamas už kelnių tarstelėjo Tonis.
-    Dar parūkom gal?
--------------------

00: 12

[...] Taip prasidėjo mano kelias link pirmojo karto. Tai truko ne itin ilgai, apie pusę metų. Kas savaitę susitikinėdavom, nusirengdavom, pasiglamonėdavom. Ne kartą teko jį pamaloninti ranka. Po truputį pripratau prie jo daikčiuko. Ir man tas ėmė patikti. Kuo toliau, tuo nekantriau laukdavau mūsų susitikimų. Bet ne viskas buvo taip gerai, kaip norėčiau. Juk vis dėlto aš norėjau jam būti daugiau nei šiaip meilužė.