paaukota vaikystė

Tyliai kukčioja laikas,
Nušluostyk jam ašaras…
Krištolo lašeliuose rasi baimę…
Baimę mylėti ir baimę netekti…
Kas nuplovė tą akių gilių žydrumą?..
Kas ištrynė mažas strazdanėles?..
Kas pavogė šelmišką juoką?
Pasakykit, kas atėmė naivų tikėjimą?..
Kas..kas nužudė vaikystę…
Gyvenimas ištiesė ranką,
Meilė supynė kasas,
Vėjas įrišo kančios juodus kaspinus…
Dabar keliausiu pas tave…
Paranojiški klausimai skuba į priekį,
Atsakymų niekad nebus…
Tai dėl tavęs išlydėjau tą mažą mergytę…
Tik dėl tavęs palikau sapnus…
Bijojau gyventi,
Bet mylėt taip saldu…
Verks porcelianinės lėlės,
Nuodėmės seks iš paskos.

Tyliai rauda laikas…
Niekas jo nesugrąžins…
Buvau tau tik mažas vaikas,
Su didelėm svajonėm ir nerealiom viltim…