Lengvai suspaustas raktas rankoje. Keli miklūs rankų judesiai ir raktas jau viduje. Meistras pradėjo savo darbą. Tris apsisukimai aplink savo ašį. Baigta. Durys šiek tiek sugirgžda. Veikiamos didžiule jėga jos nustoja girgždėjusios ir rankena palieka žymę sienoje. Pati rankena atitrūksta nuo durų. Rankenos dalys sinchroniškai paliečia medines grindis.
Jis jau viduje. Viduje tamsu, tik pro dešinajame kampe esantį plyšį, karts nuo karto atsitrenkusi į dulkes, prasiskverbia šviesa. Kairiajame kampe, nuo viršaus iki pusės, atsiraitojusi paskutinė tapetų juosta. Už jos du suakmenėję gyviai. Jie jau kurį laiką nekeičia savo padėties. Ant sienos kabo paveikslas. Paveikslas labai panašus į baltą popieriaus lapą. Jame tikriausiai nupaišytas dievas. Kambarys jaukus. Net jeigu viduryje gulėtų didžiulė mėšlo krūva, vis tiek jis neprarastų savo jaukumo. Juk yra tokių stebuklingų kambarių, kuriuose visiškos šiukšlės priverčia jame pasilikti.
Jis atsisėda ant kėdės, kurį stovi prie pat sienos. Kėdė šiek tiek sugirgžda ir palinksta į dešinę pusę. Pro duris įslenka mažo ūgio moteriškos lyties visiškai nuogas asmuo. Jis pabučiuoja jai į galvą. Ji nieko nelaukdama atsisėda jam ant kelių. Tyla tęsiasi visą amžinybę. Mažoji moteris iš lėto pakyla ir uždengia dešiniajame kampe esantį plyšį. Įsivyrauja visiška tamsa. Budos poza ji atsisėda tiesiai prieš jį. Paskui atsistoja, iškelia rankas į viršų ir tris kart apsisuka aplink savo ašį. Baigta.
Trijų kartų visiškai pakanka...