Kris rudas klevo lapas...
Kris į sustingusią širdį...
Verkiu purvinom ašarom,
Bet niekas manęs negirdi...
Klykiu iš skausmo,
Spiegianti siela plyšta...
Tu toli...
Tu vis tiek manęs negirdi...
Tavo deginanti aistra,
Išnyko many...
Nebūti bučiniai, lyg siera,
Išdegino viltį…
Išnyksiu ir aš,
Nesavu balsu rėkdama tavo vardą...
Vardą kurio nežinau... jo ir nėra...
Kaip ir tu, jis tik iliuzija…


subtili










