***

aš pabundu ryte
išgąsdinta skambučio
kurio nėra
vis laukiu
kol voras plaukia
prie pilnos peleninės
skaudžiai verkia švirkštai
gerdami pamėlusį kraują
iš angelo pirštų
tamsa slepia jausmą
skamba varpai
toli kažkur prie balto meilės tilto
pamiršdami valdingą skausmą
jau nieko nebėra
seni laiškai dar primena tave
ir kūnas virpa
išpiltas šalto prakaito nakties
ruduo
ir trūksta tavęs
trūksta išties