Dvieilės istorijos ir ne tik

Noriu medaus, bet ne bičių
Eisiu medžioti katyčių

Traukinys sau rieda, dunda
Požemiuose golemai bunda

Bruno - pričiuožęs austras
Vaikinui nepatinka austrės

Burlaivis didingai skrodžia bangas
Undinės po vandeniu grąžo rankas

Viršininkas šiandien supykęs
Turbūt šeimyninis gyvenimas nevykęs

Vandenyne atsimerkė uragano akis
Šiandien ne tik paukščiai skraidys

Ąžuolas auga, žaliuoja
Senelis papėdėj kankliuoja

Mokytojas pasiėmė liniuotę
Prasiėjo pro nedarnią rikiuotę

Kažkur laukuos apleistas sandėlys
Mašinų griaučiai, blogio ašis

Liepa artėja prie pabaigos
Dar nemačiau birželio algos

Tyrai, dykynės, apleistas rūsys
Kaukolių krūvos, negyvybės lopšys

Bendradarbiui:
Tadas šiandien labai įkyrus
Turbūt naktį darys jis vaikus

Į Lietuvą atėjo krizė
Gerai, kad yra viskio, o tai būtų visiška franšizė

Brangakmenių krūvos, ietys, šarvai
Soste karalius, tiksliau - palaikai

Diedukas myluoja močiutę
Anūkė svajingai laigo po pievutę

Man patinka krevetės, tiesa negyvos
O ant šakų jau noksta slyvos

Kriauklė ant jūros kranto
Gurmaniškų pietų likučiai

Palėpė, rakandai, žurnalai
Jaunystės dienų karnavalai
Ir spaliai, ir paltai, vaistažolės
Vapsvų lizdo popierius, dulkės, miegapelės

Ledas, sniegas, pūga
Užpustyta trobelė
Žiburėlis lange

Niujorko gatvės ūžia, šurmuliuoja
Pasieniais airių šmėklos tyliai svirduliuoja

Atverk duris į kitą pasaulį
Noriu pamatyti žalią saulę

Pradžioj nebuvo nieko
Dabar yra
Po keliasdešimt metų - vėl tyla

Aušrinė padabino Rytus karūna
Vakarė susiraukus lenda į krūmus

Kalnų viršūnės, erelio akis
Švilpikas šlamščia žolę
Neatsargus kvailys!

Spalvota palapinė, vėliavėlės - cirkas mieste
Tik klounas vienišas liūdi, jo „fliaškė“ tuščia

Saugokis mėnesienos, sidabro kerai
Imsi lipt sienom, išdygs tau nagai (ragai)

Vienuolyno celė, maldos, tyla
Klūpo jaunas vienuolis
Mintyse sumaištis, kūną drąsko aistra

Regiu tavy paslėptą geismą
Giliai giliai, nevaržomą ir laisvą
Bet išlukštenti jo neduota
Todėl tyliu ir siurbčioju kompotą