kodėl...

Kodėl nuo pat jaunystės
Žmogus pajunta šitą keistą jausmą
Bet kas tai...
Ar skausmas geliantis įsimylėjėlių širdis...
Ar abipusė simpatija jungianti porą...
Kas tai?..

Man meilė suteikia begalinį skausmą...
Kai negaliu būti su ta, kurios taip trokštu.
Kaip vaikas žiūriu į ją, kaip į kalėdinę dovaną...
Ir negaliu suprasti ...Kodėl, Kodėl šitaip...
Kodėl aš ją myliu, bet jos visai nedominu...
Kodėl šis jausmas negali būti abipusis?..
Kodėl?..
Kodėl aš naktimis verkiu dėl jos...
Bandydamas apgaut save, kad tai ne dėl jos...
Kodėl?..
Negi aš niekada šito nesuprasiu...
Argi man taip sunku savo širdžiai įsakyti,
Stok, liaukis, baik, pamiršk ją
Ji niekada nebus tavo... niekada... niekada...
Bet širdis neklauso...
Protą pavyksta apgauti bet širdies ne ...
Aš ir vėl jos noriu, trokštu,
Net nežinau kaip jausmą šitą apsakyti...
Bet reikia taikytis su žiauria tiesa...
Ji nepasiekiama man, jos širdis niekada nepriklausys man...
NIEKADA...

Tikiuos, kad laikas užgydys šias
Žaizdas paliktas mano širdyje...
Tikiuos, kad nebegalvosiu apie
Ją niekados... Tikiuos...
Tikiuos, kad man pavyks viską
Pamiršti...
Tikiuos... noriu... bet negaliu...
Bet tik laikas parodys ar man išeis...