praplyšo dangus
debesim apžėlęs,
kai manojo migio sesuo
savo vienplaukę
galvą įkišo
apsidairyt pasistiebus,
ten aukštai
kilnų tikslą turėdama
perprasti iš kur ir už ką
jos septynetas,
brolių kregždėm belakstančių,
kosmoso šiukšlėm
smigo žemyn,
vis žemyn
ir pabiro dulksna
dangiško pudelio garbanom
už norą žinoti per daug .