lyg ir vis vien nors gal ir nepatogu
nerimastingam ežiui tykant krūmuos
valyti daiktus iš pastogės
atnešti kraujo į karaliaus rūmus
vos vos pavyksta varnas keisti kuosom
raišteliams kabant ties alkūnėm
kasdien nuo kranto aš iriuosi
per okeaną plazmą dūmus