Gimė kūdikis angelo šviesoj,
Neaišku kokia diena laukia jo rytoj.
Guli ant žolės paliktas tėvų,
Ir apsuptas laukinių, pasiutusių šūnų.
Kūdikis rėkia, spiegia iš alkio,
Ir visas dreba nuo stypraus šalčio.
Kodėl taip kūdikui nutyko?
Gal tai ženklas jo likimo.


Vilmutyte





