Rašyk
Eilės (73344)
Fantastika (2194)
Esė (1496)
Proza (10364)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1113)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Šiltas vasaros vėjas lengvai lenkia medžių šakeles. Po medžiu guli dviratis o šalia jo liūdnas sėdi Matas.
- Kodėl? Kodėl aš taip pasielgiau?, - Sukosi jo mintyse, - Justina išgirdusi mano žodžius įsižeidė. O, kad Titas nebūtų manęs tąkart sunervinęs, tada ir prieš Justiną nebūčiau pakėlęs balso. Kaip dabar aš jai paaiškinsiu kodėl pakėliau prieš ją balsą? O dieve, nors aš ir nelabai tikiu tavimi, padėk man susitaikyti su mylimaja.
  Ir staiga Matas išgirdo gailų žvėrelio inkštimą šalimais esančiame miškely.
- kas tai? atrodo kažkam atsitiko nelaimė. - nusprendė paauglys ir nubėgo į miškeli inkštimo link.
  Miško tankmėje jis rado nuvirtusį medį, o po juo prispausta mažo lapiuko kojelė. Sukaupęs visas jėgas Matas pagaliau pajudino medį ir išlaisvino mažylį. Šis kurį laiką dar žiūrėjo į  išgelbėtoją ir nusprendė sprukti, bet vos atsistojęs jis vėl nugriuvo. Vėl stojasi ir vėl griūva. Vaikinukas suprato, kad žvėrelis sužeistas, todėl suvyniojo jį į savo megztinį, įkišo į kuprinę taip. kad galva kyšotu ir pasiėmęs dviratį nuskuodė link artimiausios veterinarijos klinikos.
  Veterinaras apžiūrėjęs mažylį nusprendė jog lapiuko koja lūžusi ir keletą savaičių jam teks praleisti klinikoje.
- Šaunuolis, Matai, esi jog padėjai lapiukui ir ištraukęs jį, atvežei man, nes kitaip jis būtų nugaišęs. - pagyrė išgelbėtoją daktaras.
- Aš tiesiog atlikau pareigą gamtai, - Kuklinosi Matas, - pareigą kurią kurią daugelis pamiršta.
  Išėjęs į gatvę vaikinukas pamatė ją. Justina ėjo kita kelio puse. Įsimylėjėlis nieko nelaukęs puolė prie jos.
- Justina, prašau atleisk man man už šiandieninį įvykį. Titas sugadino man nuotaiką, todėl kai priėjai tu ir užkalbinai mane aš ant tavęs išsiliejau. Prašau nepyk ant manęs.
- Aš... aš... aš..., - vebleno sutrikusi Justina, - aš... tikrai nustebau dėl to ką tu katik padarei. Aš nepykstu, bet jei tuojau pat manęs nepabučiuosi tikrai supyksiu.
Matas iškarto karštai įsisiurbė  Justinai į lūpas. Dabar jis suprato, kag aukštesniosios jėgos atsidėkojo jam už mažojo lapiuko išgelbejimą.



Šį kūrinį skiriu Gerdai, kuria aš myliu nemažiau nei Matas Justiną.
2009-07-25 21:05
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-18 10:41
Tadas Mockus
Tark savo žodi
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-12 14:05
pilkė
Gal ir neprisvilęs, bet stipriai padegęs tai tikrai. Daug daug daug reikėtų dirbti iki gero kūrinio, galėčiau išsamiai parašyti, ką blogo pastebėjau, bet ar Autorius to norėtų?
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-12 13:05
Tadas Mockus
mano pirmas blynas kaip matau neprisvilo aciu uz pagyrimus
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-07 20:14
Valdovė
Nuostabus,įdomus kūrinys:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą