Atlygis

Šiltas vasaros vėjas lengvai lenkia medžių šakeles. Po medžiu guli dviratis o šalia jo liūdnas sėdi Matas.
- Kodėl? Kodėl aš taip pasielgiau?, - Sukosi jo mintyse, - Justina išgirdusi mano žodžius įsižeidė. O, kad Titas nebūtų manęs tąkart sunervinęs, tada ir prieš Justiną nebūčiau pakėlęs balso. Kaip dabar aš jai paaiškinsiu kodėl pakėliau prieš ją balsą? O dieve, nors aš ir nelabai tikiu tavimi, padėk man susitaikyti su mylimaja.
  Ir staiga Matas išgirdo gailų žvėrelio inkštimą šalimais esančiame miškely.
- kas tai? atrodo kažkam atsitiko nelaimė. - nusprendė paauglys ir nubėgo į miškeli inkštimo link.
  Miško tankmėje jis rado nuvirtusį medį, o po juo prispausta mažo lapiuko kojelė. Sukaupęs visas jėgas Matas pagaliau pajudino medį ir išlaisvino mažylį. Šis kurį laiką dar žiūrėjo į  išgelbėtoją ir nusprendė sprukti, bet vos atsistojęs jis vėl nugriuvo. Vėl stojasi ir vėl griūva. Vaikinukas suprato, kad žvėrelis sužeistas, todėl suvyniojo jį į savo megztinį, įkišo į kuprinę taip. kad galva kyšotu ir pasiėmęs dviratį nuskuodė link artimiausios veterinarijos klinikos.
  Veterinaras apžiūrėjęs mažylį nusprendė jog lapiuko koja lūžusi ir keletą savaičių jam teks praleisti klinikoje.
- Šaunuolis, Matai, esi jog padėjai lapiukui ir ištraukęs jį, atvežei man, nes kitaip jis būtų nugaišęs. - pagyrė išgelbėtoją daktaras.
- Aš tiesiog atlikau pareigą gamtai, - Kuklinosi Matas, - pareigą kurią kurią daugelis pamiršta.
  Išėjęs į gatvę vaikinukas pamatė ją. Justina ėjo kita kelio puse. Įsimylėjėlis nieko nelaukęs puolė prie jos.
- Justina, prašau atleisk man man už šiandieninį įvykį. Titas sugadino man nuotaiką, todėl kai priėjai tu ir užkalbinai mane aš ant tavęs išsiliejau. Prašau nepyk ant manęs.
- Aš... aš... aš..., - vebleno sutrikusi Justina, - aš... tikrai nustebau dėl to ką tu katik padarei. Aš nepykstu, bet jei tuojau pat manęs nepabučiuosi tikrai supyksiu.
Matas iškarto karštai įsisiurbė  Justinai į lūpas. Dabar jis suprato, kag aukštesniosios jėgos atsidėkojo jam už mažojo lapiuko išgelbejimą.



Šį kūrinį skiriu Gerdai, kuria aš myliu nemažiau nei Matas Justiną.