paaiškinau žmonėms, tai, kas jiems buvo neaišku mano eilėse, argi tai blogai? aš pati neinterpretuoju savo kūrinio, nes aš žinau, kaip viskas buvo sumanyta. kiek žinau, interpretaciją rašome iš kito žmogaus kūrinio, gilinamės ir mėginame suprasti, ką jo autorius vienaip ar kitaip norėjo pranešti savo skaitytojams. žinoma, tebūnie apgailėtina- tai jūsų nuomonė :)
Aivarai, supranti, ne visiem žuvusiem užmerkiamos akys, jei prieš mirtį jų pats neužmerkė. kiti taip ir lieka atsimekę, tokiu atvėju atrodo, kad mirusio žmogaus žvilgsnis į kažką nukreiptas, kažkur žiūri, bet be jokių emocijų. čia kas dėl akių.
eilėraštyje dažnai būna rašomos metaforos, epitetai, personifikacijos ir panašiai, NEGYVĖLIO gali reikšti ir ne tai, kad jis buvo miręs, prisikėle (kažkuria prasme vėl tapo gyvas) ir jį vėl nužudė. galbūt tas žmogus buvo jau negyvas mintimis, žodžiais, jausmais, kai dar gyveno? nepamąstei apie tai?
"galvą šalto kūno"- kas čia neaišku? kūnas turi tokią detalę kaip galvą, manau jei tavasis kūnas tokios neturėtų, tai nerašytum man komentarų. ;)
dėl to neaiškumo ašaros ar akys- daugkas palieka vietos skaitytojo fantazijai, tarkim tą padariau ir aš, palikau skaitytojui spręsti, kurti savo detektyvinę istoriją, ar tai nužudė akys, ar tai nužudė ašaros (kančia ir liūdėsys ar sielvartas), ar tai nužudė jos abi, tiek ašaros tiek akys.
skaitydamas eiles, beveik niekada neieškok tiesioginės reikšmės, nes epitetai ar metaforos jos neturi, tam jie ir skirti, kad vaizdingai sukurtų kažkokš įspūdį. na bet kokiu atvėju, dėkoju už savo nuomonės išsakyma.
BearHeart, o aš ritmo ir negaudžiau, taip šioks toks yra, bet kas žino mano kūrybą, žino, kad aš baltas eiles mėgstu kurti. beto ritmą gaudyk dainose, nes čia eilėraštis, jį reikia pajausti ir įsivaizduoti, o ne ieškoti ritmų. "galėjo būti gražus eilėraštis" ? o kuo ritmas ar rimas jį galėtų pataisyti, jei būčiau rašiusi idealiu ritmu, būčiau naudojusi kitus žodžius, tokiu atveju pasikeistų visas eilėraštis ir jo mintis, tai kaži ar būtų gražus eilėraštis, nes nežinom koks jis būtų. jei sakot komentarą, tai įsitikinkit ar pagrįstai komentuojat. žinoma, malonu, kad skaitėte ir išsakėte savo nuomonę apie jį.
________________________________________________
taip apibendrintai, dėkoju už komentarus ir siūlau atsižvelgiant į mano komentarą paskaityti jį dar kartą. ačiū.
O ką, negalima lavono personifikuot? Aivarai, kabiniesi prie dalykų, kurių pats nesupranti.
"O ašaros toliau plaus akis tas kruvinas,
Nes būtent jos jį ir nužudė." - pakankamai akivaizdu, kad AŠAROS jį nužudė. Kitaip tariant - liūdesys. Ir kam dabar reikėjo tą vertinimą rašyt, juk niekas tavęs neprašė. Man, asmeniškai, kūrinys labai patiko (kaip ir visi). Skaitydamas apie šešėlio apgaubtą akmenį, vis suasmeninu šį kūrinį su savimi. Ar tai įspėjimas, kad jei nepradėsiu mąstyt pozityviai - ant akmens rasi tik negyvėlį? Ar tai priimti asmeniškai? Na nesvarbu. Už artimumą, prasmę, eilėdarą (kas toli gražu nėra svarbiausia), duočiau tau 5/5. :*
viešpatie, visas topas:ppp kas užpūtė NEGYVĖLIO GYVYBĘ... GALVĄ šalto KŪNO... jos SU MEILE NEBEŽIŪRI... (o kaip tada žiūri, nes sudarytas įspūdis, kad vis dėlto žiūri), pskutinėse eilutęse vėl neaišku, kas nužudė - ašaros ar kruvinos akys... \"JOS JĮ\" - nuostabu.
be to neteigiu, kad visada taip būna, aš pati laimingai įsimylėjusi, žinau, kas yra laiminga meilė ir ja tikiu, tiesiog šį vakarą mano nuotaika ne kokia, tada imu kurti "kruvinąją" poeziją. man šis "žanrasŽ patinka, savotiška