Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Bum, bum, bum .
Aš aiškiai matau, kaip nulėkė vienas iš mažųjų stabdymo variklių  ir toldamas trankosi į gatvės dangą, paskleisdamas didžiulius žiežirbų  kamuolius . Degančio kuro purslai taškosi į visas puses, jie tarytum patys  renkasi kryptį ir lyg tyčia tėškiasi į  tas vietas, kuriuose daugiausia žmonių. Manojo erlėkio greitis nė kiek nemažėja, aš bandau išlaviruoti tarp pastatų ir jau matau paskutinį pastatą už kurio pasukęs aš galėčiau kilti i viršų...
Bum, bum, bum. Tik dabar suvokiu, kad guliu savo lovoje ir kažkas monotoniškai tranko duris. Vadinasi jau 9 ryto. Šitaip monotoniškai belstis gali tik valytojas.
- Atrakinta gi, užeik – pašnibždu ir bandau atsisėsti.
- Gero ryto ponas Siri. Ar gerai miegojot?
Perbraukiu rankomis per veidą. Galva tiesiog plyšo pusiau, visas kūnas tarytum viena didelė mėlynė. Jausmas tarytum  tikrai bučiau patyręs erlėkio avarija. Vos ne vos  praplėšiau akių vokus.
Migla. Matau kaip valytojas atidarinėja langą, ir netikėtas šviesos pliūpsnis taip suerzina regą, kad nejučia, rankomis užsidengiu veidą . Patrynęs pirštais akis, iškrapštau iš tarpuakių riebias traiškanas, sutrinu jas tarp pirštų . Va, dabar geriau. Tylus valytojo ratų garsas visiškai gražina iš košmarišku sapnų  į realybę.
- Ar gerai pailsėjote? – valytojas balsas gan malonus. Matosi kaip jis metodiškai skanuoja suverstą kambarį ir visomis šešiomis savo rankomis mikliai kuopia visą mano padarytą betvarkę. Žinau, kad man nėra reikalo su juo kalbėti ir jis tikrai nesupyks jei ir neatsakinėsiu į jo mandagius klausimus, bet galiu ir pabendrauti.
- Velniška buvo naktelė  – bandymas pastatyti balsą į vietą baigėsi tik ryškiu gerklės skausmu. Burna perdžiūvusi ir, rodės, netgi sudžiūvusios, supleišėjusios odos gabalai nukaro nuo gomurio.
Reikia skubiai kažko atsigerti. Žinau, kad kažkur kelnėse buvo kortelė. Permetęs akis per sujauktą kambarį, susiradau ant grindų, prie baro, gulinčias kelnes. Na ką,  reikia stotis. Kažkur giliai pasąmonėje guli supančiota mintis ir pro užkimšta burna maldauja dar palūkėti, pasėdėti, nes atsistojus viskas baigsis. Ramybės pojūtis dings ir prasidės nauja diena.
- Yra kaip yra, ir nieko nepadarysi – nejučia ištariau mintį garsiai ir atsistojęs nuėjau baro link. Varpa kai koks mėsgalys kabojo ir apie jokia rytinę erekcija net minties negalėjo būti. Nemažai teko mano kareiviui šiąnakt. Tikrai net negalvojau, kad seksas su biotope galėtu būti toks įspūdingas. Iki šiol  galiu pajausti ta sėklos išsiveržimo mometą, kai sukišęs varpą iki pačio dugno ....
- Pone Siri, 10 val jūsų lauks taryba. – robotas negailestingai nutraukė mano mintis apie nakties žygdarbius.
Perbraukiau kortele per baro šaldytuvą ir išsirinkau pati brangiausią gėrimą. Geras daiktas visdėlto nelimituota kortelė. Pirmasis gurkšnis buvo tarytum ryčiau susmulkintų stiklų kokteilį. Šitam aš buvau pasiruošęs, todėl sugebėjau susivaldyti ir neišspjauti  viso burnos turinio ant grindų. Nors ir nebuvau ijunkęs į metriną, kaip dauguma mano kolegų, bet retkarčiais visgi leisdavau sau šį  malonumą. Dalykas tikrai nepakartojamas, bet tas jausmas po to, tikrai ne iš maloniausių. Net nesiruošiu ginčytis, patirti malonumai su kaupu atperka tas kelias valandas kūno glebumo, bet aš pratęs visada jaustis komfortiškai ir žvaliai.
Taip, kambarys tikrai pradeda įgauti buvusia prabangą. Retai kada gali sau leisti apsistoti tokiuose apartamentuose. Idialus minimalizmas, kas man labiausia prie širdies. Jokių ryškiu spalvų ir nereikalingu detalių. Bet, ko gero, pagrindinis privalumas – vaizdas pro langus. Šitame aukštyje puikiai matėsi abi saulės ir netgi per tokius storus stiklus galėjai jausti jų kaitrą. Viena saulė jau pradėjo savo laida, nutvieksdama visa horizonta raudoniu. Matėsi vienas kitas pralekiantis erlėkis, o kažkur tolumoje įžiūrėjau  kabūną. Jis oriai, lėtindamas greitį, bando tvarkingai prisišvartuoti prie imitrio ištiestos rankos. Pagavau save bandantį kiek galima detaliau įsiminti visą šį nepakartojamą vaizdą.
Na ką, reikia nusiprausti vakarykščią diena ir pradėti galvoti apie artėjančius įvykius. Neskubėdamas patraukiau vonios link. Prausdamasis ir matydamas mėlynes paliktas iš po nakties negalėjau savęs nekeikti. Biotopė buvo tiesiog nepakartojama. O aš kaip paskutinis kvailys buvau nusistatęs prieš jas . Jokia moteris negalėtų prilygti. Atsukus atgal visus nakties įvykius suvokiau, kad busiu labai neprastai apsikvailinęs prieš save. Na ir kas, kad ji negyva, bet savo darbą atliko nepriekaištingai. Šitiek metu ... nejučia plaudamas plaukus ant sprando užčiuopiau ampita. Visai buvau pamiršęs, kad pažadėjau Gimtarui padovanoti savo nakties orgijos juntira. Manau tai bus jo kolekcijos perliukas. Neabėjojiu, kad juodojoje rinkoje jis bus prisipirkęs dar ne tokiu juntiru, bet šitas tikrai bus aiškiausias. Tokių jausmu ir aistros protrūkių dar niekada nesu patyręs, netgi veikiant metrinui. Šlyktus ištvirkėlis tas mano Gimtaras, nors kas jam belieka, per tą  susišaudymą su patruliais  jam kliuvo labiausiai. Geri buvo laikai. Reikia neužmiršti prieš ceremonija perduoti jam ampita su tuo juntiro įrašu.
Grįžus iš vonios uniforma jau buvo padėta ant lovos. Kambarys sutvarkytas, ant stalo stovėjo dar vienas stiklas su cidmedžio sultimis.
- Geros jums dienos, pone Siri – prieš uždarydamas duris pasakė valytojas ir tyliai išvažiavo iš kambario.
Šis palinkėjimas man tikrai pakėlė nuotaika.
Neužilgo koridoriuje išgirdau artėjančius žingsnius. Metas. Paskutinį kartą žvilgtelėjau pro langą ir žengiau durų link.
- Pulkininke, taryba jūsų laukia  - aiškia reganos tarme pasakė vienas iš į kambarį įžengusių kariškių.
- Eime – atjungiau visas buvusias emocijas. Daugiau jokiu jausmų ir vidinių monologų. Metas.

-------------------------------

Net nesitikėjau pamatyti šitiek žmonių. Tai netgi šiek tiek pamalonino mano savimeile. Tarybos nariai puslankiu sedėjo aplink man paruošta vietą. Balkonai buvo pilni žmonių, bet kaip nekeista nesigirdėjo jokio šnabždėsio ar  krenkščiojimų.
- Ar galime pradėti? – klausimas tiesiog kaip švino gabalas nugrimzdo mano pasąmonėje. Vėl pradėjau suvokti situacijos rimtumą. Kiek įmanydamas ramesniu balsu pasakiau:
- Taip.
Vienas tarybos narys atsistojo
- Pulkininke Siri. Vienbalsiu tarybos sprendimu jūs buvote pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus prieš nalistų nacija. Jūs esate nuteistas mirtimi, remiantis nalistų doros kodekso 210, 211, 402, 404 straipsniais. Jūsų paskutinis noras buvo įvykdytas. Ar jūs pasiruošęs priimti savo mirtį?
Paskuniniejį žodžiai mane pasiekė lyg iš kažkokios miglotai prisimenamos istorijos. Šiek tiek netgi šyptelėjau, viskas man čia panašėjo į kažkokį tai farsą, juk už savo darbus savo planetoje aš būčiau apdovanotas. Sutikdamas su misijos vykdymu aš puikiai supratau, kas manęs lauktu nesėkmės atvėju, bet aš nesitikėjau nesėkmės. Tai pirmoji mano neįvidyta užduotis. Ir paskutinė. Pamatęs artėjantį žmogų su kalaviju rankose aš supratau kodėl mano uniforma raudona kaip kraujas. Iš kitos pusės nalistų tauta tikrai garbinga. Už toki nusikaltimą  kitose planetose yra nukankinama ir nežiūrima į tavo praeities nuopelnus.
- Aš pasiruošęs ir garbingai priimu jūsų sprendimą!
2009-07-24 18:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-24 17:17
Nuar
Sulaukti mirties bausmės paskelbimo nėra kasdienis dalykas. Pasakojant turėjo juk būti kokios nors emocijos, išskyrus tas apie "kabantį" ir "tą, į kurią...". Neišvystytas tekstas. Mirtis turėjo būti kažkur šalia pagrindinio herojaus, bet jos nesimato. Išskyrus konstatavimą žodžiais. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-25 19:38
Aurimaz
Paprieštaraučiau Haldirui dėl esamojo ir b.k. laikų kaitaliojimo - tas netinka tik tuo atveju, kai yra daroma be tikslo ir tik kas antrą sakinį.

Aš pats mėgstu kaitalioti laikus, tačiau paprastai darau tai pastraipomis ir su tikslu - esamasis laikas pagerina aktyvias, skuba ir jauduliu persisėmusias scenas, o būtasis k. laikas tinka bet kur.

Šiaip kūrinys blogas dėl to, kad pagrindinis veikėjas iki pat galo lieka nepažįstamas skaitytojui (esamasis laikas pažinčiai, deja, nelabai tinka), todėl ir jo pasiryžimas mirti atrodo bereikšmis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-25 16:51
Haldir
Galiu pasakyti, jog tas smulkmeniškumas yra ne į temą. Paklausi kodėl? Dėl to, jog nedaro jokios įtakos siužetui. O jei nedaro jokios įtakos - tai kam smulkmenintis? Matai esmė ta, jog apsakyme kiekviena smulkmena turi būti svarbi, kitu atveju jų minėti nereikia. Pvz atvejis su svarbiom smulkmenom:

Jis buvo liesas, raumeningas, kaštoniniai ilgi plaukai bangavo pečiais, o mėlynos akys tarsi bekraščiai ežerai žvelgė į dangų. Gerai, kad jis negyvas, pagalvojau šuostydamas į marškinius kruviną peilį. Pagaliau nebėra nė vieno gražesnio už mane!

O štai nesvarbios:

Jis buvo liesas, raumeningas, kaštoniniai ilgi plaukai bangavo jopečiais, o mėlynos akys priminė du didžiulius ežerus. Bet aš greitai pamiršau šį praeivį


Esmę pagauni? :D Jei kažką aprašinėji - tai turi daryti įtaką. Pirmas variantas tą įtaką daro akivaizdžiai, o antrasis - beprasmis. Aplinką irgi aprašinėjame tik tam, kad būtų aiški veiksmo vieta, kurioje vyksta veiksmas.

"Šis sodas stulbino savo grožiu: visur augo šermukšniai, durnaropės ir kanapės. Tai bent gerai čia paatostogausiu, pamaniau"

ir

"Šis sodas stulbino savo grožiu: visur augo šermukšniai, durnaropės ir kanapės. Bet aš ėjau toliau"

Va antruoju variantu - nafik tą sodą aprašinėt, jei jis neturi nei jokios įtakos niekam? :)

Žodiu pas tave daugybė analogiškų reikaliukų. Jau nekalbant, jog palieki skaitytojui plikus pavadinimus, aka "junitra" ir "ampita". Paskui kažką kažkaip bandai sukti, kad paaiškintum, bet lieka dešimt kartų daugiau klausimų negu atsakymų. Jei per daug klausimų - kam tada skaityti? Įvairių žodžių, aka Polymorphotronas gali susigalvoti bet kas, o va jau paaškint kaip jis atrodo, kam skirtas, kas jį sukūrė galų gale - sunkiau. Ir tuo pačiu, jei polymorphotronas nedaro įtakos siužetui - jis išvis neturi būti paminėtas :)


Ir dar viena, LABAI grėsminga klaida kurią darai:
maišai esamąjį ir būtajį kartinį laikus. Jei pradėjai esamuoju - juo ir užbaik :)

Tai tiek, jau ir šiaip išsiplėčiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-25 14:32
BalTas Miegas
na principe ideja ir turejo buti tokia kad pasiruosimas mirciai nevisiems ir nevisada turi buti tragiskas.skirtingi zmones,skirtingas laikas, skirtingas gyvenimo bagazas.pabandziau parodyti koks galetu butu poziuris i mirti ateityje.(kiek matau nepavyko)
siuo savo pasakojimu stengiausi palikti kuo daugiau laisves fantazijai.kad trukstamas detales butu galima susigalvoti paciam.as savo fantazija nesiskundziu ir kiekviena perskaityta knyga man praeina kaip filmas.
kaip supratau man nepavyko savo tkstu suzainti skaitytojo smalsumo,ir nepakankamai sudominau ,kad jis susimastytu ir tai ko truko dasidurtu jam patinkancia linkme.man asmeniskai labiau patinka skaitiniai kuriuose nera viskas iki galo sukramtytair ideta i burna.gal todel ir mano pacio tokia mmastymo maniera.atrodo kad viskas turetu buti savaime aisku :D :d .na ,dirbsim toliau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-25 13:58
Tilitė
Rašai ne literatūriškai, o kinematografiškai :) Tai dažnai pasitaiko, bet nėra labai gerai. Degančio kuro purslai taškosi į visas puses, jie tarytum patys  renkasi kryptį ir lyg tyčia tėškiasi į  tas vietas, kuriuose daugiausia žmonių. Neblogas sakinys, tačiau jame nėra tavo, autoriaus ar pasakotojo pozicijos: ar jis džiaugiasi dėl to, ar jam baisu, ar dar kas nors. Jis - tik neutralus stebėtojas, kaip kino žiūrovas.
Ir visą rytą tas Siris kažką veikia, bet išskyrus seksą niekas jo nejaudina. Galbūt todėl siužetas neįtraukia. Jis tuoj eis mirti, o tu pasakoji apie kortelę stebuklingą, gėrimą kažkokį? Jokios tragedijos :) Gal jos ir nereikia, bet... Žodžiu, kažko trūksta.

Klaidelių yra, ypač reikėtų pasidomėti skyryba. Ir parašius paskaityti antrą kartą.

Kažkaip mąstai ne taip. Jeigu nori išsakyti viską pakankamai smulkiai, tai žinoma didelės apimties kūrinys tinkamesnis, bet ar esi tikras, kad kam nors kitam išskyrus tave bus įdomu tą smulkią viziją skaityti? Nuo idėjos ir reikia pradėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 20:37
jovaras
kažkoks jau mazochistas tas Siris. žino, kad eina mirti, bet roboto palinkėjimas jam pakėlė nuotaiką.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 20:34
jovaras
sakai, sėdai ir parašei, o ar parašęs perskaitei? kūrinys trumpas, nuobodus ir...banalus. pasigedau naujų, nenuvalkiotų idėjų. čia jų nėra. kažkas kakur linksminosi, paskui tas kažkas iškilmingai, kažkaip juokas ima, priima bausmę.  čia epizodas, o ne kūrinys. jeigu galėčiau balsuoti- duočiau 1 už pastangas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 18:43
BalTas Miegas
Na paklausiau daugumos nuomoniu.Sėdau ir parašiau štai toki apsakyma.nesistengiau ieškoti kažkokios neįprastos idėjos.norėjau pabandyti savo jėgas trumpama apsakyme.mano isitikinimu ,parašyti trupa ir itraukianti kurinėli yra šiek tiek sunkiau negu visa romana.todėl ir nesiryžau.Kai esi pasiryžes parašyti ilga istorija ,nusiteiki kad bet kokiu atveju tau užteks vietos issakyti viska pakankamai smulkiai ,kad pavyks lengviau perteikti savo maoma vizija.na o su trumpu apsakymu reikia elgtis kur kas atsargiau, kiekviena žodi pasverti.nežinau kas gavosi .laukksiu kritikos...nepamirskite kad vižgi tai tik antras mano kurinys(neskaitant rašiniu mokykloje)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą