Bum, bum, bum .
Aš aiškiai matau, kaip nulėkė vienas iš mažųjų stabdymo variklių ir toldamas trankosi į gatvės dangą, paskleisdamas didžiulius žiežirbų kamuolius . Degančio kuro purslai taškosi į visas puses, jie tarytum patys renkasi kryptį ir lyg tyčia tėškiasi į tas vietas, kuriuose daugiausia žmonių. Manojo erlėkio greitis nė kiek nemažėja, aš bandau išlaviruoti tarp pastatų ir jau matau paskutinį pastatą už kurio pasukęs aš galėčiau kilti i viršų...
Bum, bum, bum. Tik dabar suvokiu, kad guliu savo lovoje ir kažkas monotoniškai tranko duris. Vadinasi jau 9 ryto. Šitaip monotoniškai belstis gali tik valytojas.
- Atrakinta gi, užeik – pašnibždu ir bandau atsisėsti.
- Gero ryto ponas Siri. Ar gerai miegojot?
Perbraukiu rankomis per veidą. Galva tiesiog plyšo pusiau, visas kūnas tarytum viena didelė mėlynė. Jausmas tarytum tikrai bučiau patyręs erlėkio avarija. Vos ne vos praplėšiau akių vokus.
Migla. Matau kaip valytojas atidarinėja langą, ir netikėtas šviesos pliūpsnis taip suerzina regą, kad nejučia, rankomis užsidengiu veidą . Patrynęs pirštais akis, iškrapštau iš tarpuakių riebias traiškanas, sutrinu jas tarp pirštų . Va, dabar geriau. Tylus valytojo ratų garsas visiškai gražina iš košmarišku sapnų į realybę.
- Ar gerai pailsėjote? – valytojas balsas gan malonus. Matosi kaip jis metodiškai skanuoja suverstą kambarį ir visomis šešiomis savo rankomis mikliai kuopia visą mano padarytą betvarkę. Žinau, kad man nėra reikalo su juo kalbėti ir jis tikrai nesupyks jei ir neatsakinėsiu į jo mandagius klausimus, bet galiu ir pabendrauti.
- Velniška buvo naktelė – bandymas pastatyti balsą į vietą baigėsi tik ryškiu gerklės skausmu. Burna perdžiūvusi ir, rodės, netgi sudžiūvusios, supleišėjusios odos gabalai nukaro nuo gomurio.
Reikia skubiai kažko atsigerti. Žinau, kad kažkur kelnėse buvo kortelė. Permetęs akis per sujauktą kambarį, susiradau ant grindų, prie baro, gulinčias kelnes. Na ką, reikia stotis. Kažkur giliai pasąmonėje guli supančiota mintis ir pro užkimšta burna maldauja dar palūkėti, pasėdėti, nes atsistojus viskas baigsis. Ramybės pojūtis dings ir prasidės nauja diena.
- Yra kaip yra, ir nieko nepadarysi – nejučia ištariau mintį garsiai ir atsistojęs nuėjau baro link. Varpa kai koks mėsgalys kabojo ir apie jokia rytinę erekcija net minties negalėjo būti. Nemažai teko mano kareiviui šiąnakt. Tikrai net negalvojau, kad seksas su biotope galėtu būti toks įspūdingas. Iki šiol galiu pajausti ta sėklos išsiveržimo mometą, kai sukišęs varpą iki pačio dugno ....
- Pone Siri, 10 val jūsų lauks taryba. – robotas negailestingai nutraukė mano mintis apie nakties žygdarbius.
Perbraukiau kortele per baro šaldytuvą ir išsirinkau pati brangiausią gėrimą. Geras daiktas visdėlto nelimituota kortelė. Pirmasis gurkšnis buvo tarytum ryčiau susmulkintų stiklų kokteilį. Šitam aš buvau pasiruošęs, todėl sugebėjau susivaldyti ir neišspjauti viso burnos turinio ant grindų. Nors ir nebuvau ijunkęs į metriną, kaip dauguma mano kolegų, bet retkarčiais visgi leisdavau sau šį malonumą. Dalykas tikrai nepakartojamas, bet tas jausmas po to, tikrai ne iš maloniausių. Net nesiruošiu ginčytis, patirti malonumai su kaupu atperka tas kelias valandas kūno glebumo, bet aš pratęs visada jaustis komfortiškai ir žvaliai.
Taip, kambarys tikrai pradeda įgauti buvusia prabangą. Retai kada gali sau leisti apsistoti tokiuose apartamentuose. Idialus minimalizmas, kas man labiausia prie širdies. Jokių ryškiu spalvų ir nereikalingu detalių. Bet, ko gero, pagrindinis privalumas – vaizdas pro langus. Šitame aukštyje puikiai matėsi abi saulės ir netgi per tokius storus stiklus galėjai jausti jų kaitrą. Viena saulė jau pradėjo savo laida, nutvieksdama visa horizonta raudoniu. Matėsi vienas kitas pralekiantis erlėkis, o kažkur tolumoje įžiūrėjau kabūną. Jis oriai, lėtindamas greitį, bando tvarkingai prisišvartuoti prie imitrio ištiestos rankos. Pagavau save bandantį kiek galima detaliau įsiminti visą šį nepakartojamą vaizdą.
Na ką, reikia nusiprausti vakarykščią diena ir pradėti galvoti apie artėjančius įvykius. Neskubėdamas patraukiau vonios link. Prausdamasis ir matydamas mėlynes paliktas iš po nakties negalėjau savęs nekeikti. Biotopė buvo tiesiog nepakartojama. O aš kaip paskutinis kvailys buvau nusistatęs prieš jas . Jokia moteris negalėtų prilygti. Atsukus atgal visus nakties įvykius suvokiau, kad busiu labai neprastai apsikvailinęs prieš save. Na ir kas, kad ji negyva, bet savo darbą atliko nepriekaištingai. Šitiek metu ... nejučia plaudamas plaukus ant sprando užčiuopiau ampita. Visai buvau pamiršęs, kad pažadėjau Gimtarui padovanoti savo nakties orgijos juntira. Manau tai bus jo kolekcijos perliukas. Neabėjojiu, kad juodojoje rinkoje jis bus prisipirkęs dar ne tokiu juntiru, bet šitas tikrai bus aiškiausias. Tokių jausmu ir aistros protrūkių dar niekada nesu patyręs, netgi veikiant metrinui. Šlyktus ištvirkėlis tas mano Gimtaras, nors kas jam belieka, per tą susišaudymą su patruliais jam kliuvo labiausiai. Geri buvo laikai. Reikia neužmiršti prieš ceremonija perduoti jam ampita su tuo juntiro įrašu.
Grįžus iš vonios uniforma jau buvo padėta ant lovos. Kambarys sutvarkytas, ant stalo stovėjo dar vienas stiklas su cidmedžio sultimis.
- Geros jums dienos, pone Siri – prieš uždarydamas duris pasakė valytojas ir tyliai išvažiavo iš kambario.
Šis palinkėjimas man tikrai pakėlė nuotaika.
Neužilgo koridoriuje išgirdau artėjančius žingsnius. Metas. Paskutinį kartą žvilgtelėjau pro langą ir žengiau durų link.
- Pulkininke, taryba jūsų laukia - aiškia reganos tarme pasakė vienas iš į kambarį įžengusių kariškių.
- Eime – atjungiau visas buvusias emocijas. Daugiau jokiu jausmų ir vidinių monologų. Metas.
-------------------------------
Net nesitikėjau pamatyti šitiek žmonių. Tai netgi šiek tiek pamalonino mano savimeile. Tarybos nariai puslankiu sedėjo aplink man paruošta vietą. Balkonai buvo pilni žmonių, bet kaip nekeista nesigirdėjo jokio šnabždėsio ar krenkščiojimų.
- Ar galime pradėti? – klausimas tiesiog kaip švino gabalas nugrimzdo mano pasąmonėje. Vėl pradėjau suvokti situacijos rimtumą. Kiek įmanydamas ramesniu balsu pasakiau:
- Taip.
Vienas tarybos narys atsistojo
- Pulkininke Siri. Vienbalsiu tarybos sprendimu jūs buvote pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus prieš nalistų nacija. Jūs esate nuteistas mirtimi, remiantis nalistų doros kodekso 210, 211, 402, 404 straipsniais. Jūsų paskutinis noras buvo įvykdytas. Ar jūs pasiruošęs priimti savo mirtį?
Paskuniniejį žodžiai mane pasiekė lyg iš kažkokios miglotai prisimenamos istorijos. Šiek tiek netgi šyptelėjau, viskas man čia panašėjo į kažkokį tai farsą, juk už savo darbus savo planetoje aš būčiau apdovanotas. Sutikdamas su misijos vykdymu aš puikiai supratau, kas manęs lauktu nesėkmės atvėju, bet aš nesitikėjau nesėkmės. Tai pirmoji mano neįvidyta užduotis. Ir paskutinė. Pamatęs artėjantį žmogų su kalaviju rankose aš supratau kodėl mano uniforma raudona kaip kraujas. Iš kitos pusės nalistų tauta tikrai garbinga. Už toki nusikaltimą kitose planetose yra nukankinama ir nežiūrima į tavo praeities nuopelnus.
- Aš pasiruošęs ir garbingai priimu jūsų sprendimą!