Ir niekas niekas niekados
Apie tave nesužinos
Kodėl pakilus vėjui tu verki
Ir savąjį pasaulį prarandi
Kodėl taip greit važiuoja traukiniai
Kodėl aguonos žydi bėgiais
Kodėl ir vėl pavėlavai
Ir išvažiuoti nesuspėjai
Kodėl prisimini ir ją
Kai laiko tiek jau daug praėjo
Kodėl karšta vėl arbata
Ant lūpų dega kaip aliejus?
Ir aš užmiegu nerami
Pasaulis griūva man po kojom
Į gilią prarają krentu
Likimas nulemtas jau buvo...
Todėl.