Birželis

Takai ilgi tarp akmenų, tarp medžių –
Visi jie išsiraitę tarp žolynų,
Pečius rudai savaitėm saulė dažė,
Iškvepino šilais, karčiais pelynais.

Pritiko tie berželiai sidabrakiai –
Lapeliais virpulingais vėjy plakės,
O viržiai dar be žiedo melsvo draikės,
Ant jų poravos vasaros plaštakės.

Žolynuose jau paukščiai šildė gūžtą,
Ir šliaužiojo gyvačių storos virvės –
Reikėjo bėgti, bėgant nepalūžti,
Ir karvių nenuleisti kur į dirvą.

O jos tik suka, suka šiton pusėn,
Kur avižos, daržai skaniai kvepėjo,
Kur skambančius dalgius papievy pustė,
Ir kirto storą pradalgę pjovėjai.

Diena ilga ir saulės karštis alsiai
Mažas rankas ir šviesią galvą maudo –
Vos vos ryte iš lovos atsikelsi –
Tuoj pajunti dienos ir laiko skriaudą.

Juk vakar dar namuos sukiojom vingius
Ir nereikėjo svetimos pastogės –
Prie mamos lovos supos lopšio lingės –
Maža sesuo miegojo čia patogiai.

Dabar tarsi banga, kurios nematėm,
Jau ritosi per mūsų galvas šuorais –
Važiavo vokiečiai su automatais,
Ir traukės rusai šaudę mus ir korę.

Pabėgome ir mes tada iš miesto –
Pas gimines prisiglaudėm neklausę.
Vos spėjome pavargę išsitiesti,
O rytmetis dar buvo apsiblausęs,

Prie durų policajai pasirodė –
Jie tėvą mūsų vedėsi tardyti.
Sušalo kraujas širdyje į gruodą –
Visi prakeikėm tą nelemtą rytą.

Po to malda, kad tik greičiau paleistų –
Juk niekam nieko tėvas neišvalgė.
Pasaulis buvo ir nuožmus, ir keistas –
Mirtim mokėjo neuždirbtą algą.

Sugrįždavo nuliūdus ir pavargus
Mama į pasimatymus nubėgus.
Žiaurus ir pretenzingas buvo sargas –
Kalbas susukdavo į skaudžią sriegę.

Paskui iš šitos kameros išvarę
Ant šlaito aukšto Žalgirį sušaudė –
Vyniojosi ant grotų šūvių skaros
Į skaudžią nežinią ir juodą graudį.

Tolyn savaitės vasaros šiureno
Su birėželinėm pamaldom tarp pievų,
Toks įkyrus lyg tragiškas sopranas –
Jau iš dangaus – iš Angelų ir Dievo.

Ir vieną dieną grįžo mūsų tėvas,
Malda ir mamos pažadai padėjo –
Bet vasarą jis pjovė ponui pievas,
Tam geradariui savo paleidėjui.

Birželio lapais blizguriuoja laikas,
Trumpos vaikystės vasara saulėta.
Į pat širdies gilybę nusitaikę
Štai atminimų kuokštais pasimėto.