Sapnai

  Kai vėjas prieš rytą išjudins žvaigždes
  Aš ištiesiu rankas ir pažvelgsiu žemyn
  Jos kris man į delnus bjaurodamos juos
  Ir palikdamos randus nakty

  Tada aš ateisiu ant tilto sapnų
  Tarp košmarų ir miego ramaus
  Ką galvoji kai miegi saldžiai?
  Aš ieškosiu tavųjų minčių...

  O kai rasiu, tai ko atėjau
  Sugausiu žvaigždę paskutinę
  Ir perbraukus pirštu per aštrią briauna
  Paleisiu ją į tavo sapno giją

  Vėliau priliesiu tuo pirštu aš akį savo
  Ir kraujo ašara karšta nubėgs skruostu
  ...
 
  Pabusiu, kai auš švelnus ir rausvas rytas.