Samzinic.

Palanges purtantis lietus
Mano irštvos kampus
Užpildo džiaugsmingu šešėlių
Šokiu ant trupančių sienų
Nepalaujamai virpčiojančiu
Skambant skardiniam lietaus
Maršui atsuku nugarą
Tajai nemigos pramogai
Suamanuoja lovos spyruoklės
Ir jaučiu provokuojantį tamsos
Žvilgsnį, ropojantį manuoju
Stuburu velniai griebtų
Tave, mieloji mano,
Teikiamas jaukumas
Pavergia širdį,
Iš proto veda
Net tokius gyvenimo
Cinikus.