Kilpa

Atėjo vakaras kvapnus...
Taip kvepia gėlės, kurios,
Nuvytusios iš sielvarto širdies,
Neranda saulės spindulių.

Lekiu per dykumą tamsos.
Regiu šešėlius aš žmonių veiduos.
Nerimstanti minia jau šaukia bravo,
Tik skaudžią ašarą girdžiu aš tylumoj.

Atėjo jau lemtinga valanda...
Juodu gobtuvu apsidengusi šalia.
O aš ant scenos jau esu,
Ištiesęs kaklą kilpoje raitoj.

Nukritus ašarai aš pajuntu,
Kaip skaudžiai kaklą veria virvė.
Ir tik tada pražydo gėlės mintyse
Ir tik tada nušvito saulė tamsoje.