Rašyk
Eilės (73311)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10355)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Dvasių Vedlė Dvasių Vedlė

Kriminalinė kaduginės recepto istorija [MT]

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Liepos 6-ąją visa Lietuva šventė karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vieni minėjo šią dieną, kiti minėjo laisvadienį, kad ir kaip ten bebūtų, visi kažką šventė. Ne išimtis ir Keturkojų klubo nariai. Dar dieną prieš laužė galvas visi pas Pilkę arbatą gurkšnodami, kur čia geriau šią šventę atšventus. Varinė Lapė, turbūt dar nuo paaukštinimo darbe neatsigavusi, pasisiūlė šį vargelį ant savo kailinukų užsikrauti. Net pažadėjo visus svetelius garsiąją savo kadugine pavaišinti, idant linksmiau būtų. Keturkojai tik sulinksėjo – juk apie tą gėrimėlį tiek būtų ir nebūtų istorijų girdėjo.

Sklido gandai, kad Varinės protėviai kaduginės receptą iš paties karaliaus Mindaugo nugvelbė. Už tai jų giminę patsai valdovas ilgai vaikėsi, po to gaudynes pratęsė Gediminaičių dinastija, mat buvo sakoma, kad be kaduginės bačkutės jokia puota negalėjo apsieiti. Vytautas per svetimas žemes Varines net iki Juodosios jūros nusiginė, bet lapės nebūtų lapės – recepto neatidavė.
Pati Varinė Lapė užklausta tik paslaptingai šyptelėdavo – atseit spėliokit kiek norit.

Nuo pat ryto jau svečiai pamažu rinkosi į laukymę priešais Lapės olą.
Kniaukdamos ir intensyviai plepėdamos atkeliavo visos klubo katės; paskui drugelį užilsusi atskuodė malamutė; atpūškavo Pūžiukas, pūkelius tvarkingai susišukavęs; atliuoksėjo ponis ir tuoj pat nuraudo tokią minią išvydęs; atskrido tikrų tikriausias drakonas; nusiteikęs grindų neplauti, atšuoliavo kiškutis; o svečiams šokdinti buvo pakviesta DJ Gerbiama, kad muziką prasuktų.
Kaduginės suvilioti ir gandų prisiklausę iš visų pakampių ėmė lysti ir neprašyti šventės minėtojai. Laputė – svetinga ir geraširdė šeimininkė, visus priėmė, pasveikino ir net gurkšnelį kaduginės prižadėjo.
Dangų niaukė lietų pranašaujantys debesys ir žvėrys ėmė karpyti ausimis – ką čia padarius, kad saulutę prisišaukt ir debesis nugint. Kai tik iš krūmų išlindo Lipančioji savo kopėčias vilkdama, visi džiaugsmingai sujudo. Tuoj buvo prisakyta jai grįžti į mišką rinktinių šakų iš gluosnių viršūnių priskinti. Pažinojo gi keturkojai tokį Vėją, kuris tik gluosnio šakose supdavosi, tad ir dabar jųjų suviliotas tuoj pat debesis nuo dangaus nugynė ir nutūpė šventės stebėti.

Ir tada jau linksmybės prasidėjo: kas draugiškai šnekučiavosi, kas šoko, kas aplink kaduginės bačkutę sukosi, vis taikydami snukelį arčiau prikišti ir bent stebuklingąjį pauostyti. Šeimininkė Lapė akylai saugojo savo brangenybę, tačiau prispyrus reikalui prigrąsė nelįsti ir nuskuodė olon.
Niekas net neįtarė, kokia nelaimė ištiko, kai iš savo namų paklaikusi išpuolė Varinė ir kad suklykė ant visos laukymės:
- Receptą pavogė!!!
Visi nuščiuvo, nebesuprasdami kas, kur ir kaip.
- Ką? – nuskambėjo visiškoje tyloje nedrąsus drakono Valko balsas.
- Kažkas kaduginės receptą pavogė!!! – suklykė dar kart lapė.
Ir likusiesiems prisibeldė į smegenis ši siaubinga žinia. Tyla sprogo, kiekvienas bandė vienas kitą perrėkti, pradėjo ginčytis ir kaltinti draugus, kaimynus bei šiaip prašalaičius.
- Reikia iškviest policiją, sugaut vagį! – ant kopėčių pasilipusi pamintijo Lipančioji.
Jai vos ištarus, kur buvę, kur nebuvę į laukymę įvirto pats policijos komisaras Sebastianas kartu su detektyvu Šnekorium. (Mat jie kaip ir visi kiti save gerbiantys atskubėjo į karūnavimo dienos paminėjimą kaduginės paragauti.)
Ėmėsi abu klausinėti, kas gi čia nutiko, o žvėrys nebūtų žvėrys – kad pradėjo įvairiausiais balsais pasakoti ir baisėtis. Dievaži, juk tokia nelaimė nutiko! Komisaras nulaipino kopėčių šeimininkę žemyn ir pats užsiropštė. Krenkštelėjo, riktelėjo, bet įsiaudrinusios minios nesugebėjo nuraminti. Tada Valkui pamojo. O šio kuklaus būta, tad ir tylėjo drakonas, kai kiti kalbėjo, bet policijos šefui paprašius užriaumojo visa gerkle... Kai kurie arčiau stovintys taip ir nugriuvo užvakarykščius jo pietus užuodę.
Svečiams nutilus, Sebastianas šyptelėjo sau į ūsą ir prabilo:
- Po vieną prašyčiau.
- Ak, negaliu aš dar atsigauti, - sudejavo laputė. – Įsivaizduojate, Sebastianėli, einu aš per savo olą į tą vietą, kur ir karaliai pėsti vaikšto... žvilgt į sieną ir žiūriu – nebėr kaduginės recepto!
- Pirmiausia reikia apžiūrėti nusikaltimo vietą, - nutarė Šnekorius.
Abu teisėsaugininkai su Varine nužingsniavo į olą. Minia nuščiuvusi laukė – ką specialistai pasakys. Pasirodė abu už galvos susiėmę.
- Kurgi matyta, tikra fantastika! – pasipiktino detektyvas. – Kas galėjo išdrįst tokį nusikaltimą įvykdyt!
- Aha... – kažką užsimąstęs nutęsė Sebastianas. – Tai kas su karaliais pėsti vaikščiojo iki laputė pastebėjo vagystę?
Iškilo letenos, ausys ir uodegos. Pasirodė, kad visus Keturkojų klubo narius buvo reikalas prispyręs. (Turbūt per daug arbatos gėrė.) Sustatė komisaras visus į eilę, rūsčiai nužvelgė. Keturkojai vienas į kita pašnairavo.
- Prisimenu, Dvasių Vedlė labai kaduginės sudėtim domėjosi! – riktelėjo ponis. – Čia ji turbūt pasidarbavo!
- Na, ir kas, kad domėjausi? – amtelėjo pasipiktinusi malamutė. – Aš smalsi iš prigimties. O štai Valkas – tikras nusikaltėlis! Visi žino, kad jis prisidėjo prie Mauglio nužudymo!
- Mauglis buvo banditas! – užriaumojo drakonas, - Jis nuolat kabinėjosi prie Pelenės, spardė septynis nykštukus, už stalo Karalienės Heležbietos Šešioliktosios priėmime elgėsi kaip tikras laukinis. Galų gale, kai vietoj užkandos pakišo bjauriojo ančiuko, amžiną jam atilsį, šlaunelę, man trūko nervai.
Visi užjaučiančiai padūsavo, pagerbė tylos minute mirusius ir vėl įniko švaistytis kaltinimais.
- Katės, tos jus tikros slapukės, - užsipuolė Valkas klubo murkles, - jos šitą švenvagystę ir įvygdė.
Kad sukniaukė, kad pasišiaušė visos rainosios.
- Kaip tu drįsti?! – supyko Pilkė, - aš tave arbata, barankom vaišinu, o tu šitaip!
- Atsiprašau... – nuskliaudė ausis kuklusis.
Tilitė su MurMiau pritardamos tik uodegas išdidžiai pakėlė.
- Vitsi turi toleruotits ir pūti pritsitoleravę, kad patskui galėtų nepetsipykti ir tsutsitaikyti, kai nepeputs pikti ir jei kiti nori pūti kitokie, pet nieko plogo nepadaro, tai reikia jiemts letsti, nets tai yra tolerantsija, tsupratot, taip?? Pa! – pareiškė Kiškutis.
Šventės dalyviai susižvalgė, bet žinoma nieks nesuprato, ką norėjo pasakyti kiškis.
- Mačiau kaip Pūžiukas vis į kaduginę žvilgčiojo, - miauktelėjo Tilitė.
Ežiukas tik truktelėjo nosimi.
- Aš tik pienelį laku, - tarė jis, - kaduginės gi duos paragauti, kam ją vogti? Juk vis tiek niekas skaniau už Varinę neišvirs.
Galvom visi tik sulinksėjo – gi Pūžiukas tiesą sakąs. Niekam net mintis tokia nekilo niekad.
- Taigi... – sumurmėjo Šnekorius.
- Taigi, - paantrino Sebastianas.
Suglumo draugai teisėsaugininkai nebežinodami, kaip šią painią bylą spręsti. Keturkojai visi nutilo – susigėdo, kad taip aklai ėmė viens kitą vagyste kaltinti.

O čia priėjo Mikė Lilikė ir tarė:
- Aš žinau, kas pavogė receptą.
Visi nustebę sužiuro į jį – kas per genijus, jei šią mįslę įmynė? O tas tik patenkintas šyptelėjo.
- Trys galvos geriau nei viena. Vos skandalui kilus, nusiunčiau kirmėliuką Loulį ir kačiuką Haklį ištirti nusikaltimo vietos ir jie aptiko įkaltį.
Minia vėl jaudulingai sujudo.
- Tai padarė marsiečiai! – riktelėjo Mikė ir patvirtindamas savo žodžius išsitraukė ilgą pūkuotą susivijusį marsiečio plauką, švytintį žalia fosforine šviesa.
Vieni lankytojai ėmė kvatotis, kiti už galvų susiėmė į lapę sužiuro. Varinė nuraudusi snukutį po uodega paslėpė.
- Na, gerai, gerai! – sušuko ji po minutėlės pasiduodama. – Negalėjau žiūrėti kaip tokias mielytes lietus murkdo... Nemaniau, jog jie vagys!
- Ak, Lapute, - Pilkė užjaučiančiai palingavo galva, - juk žinai, kad negalima neštis į namus benamių marsiečių...
Tuo metu malamutė pauostė plauką, nusičiaudėjo ir dar kart kvapo įtraukusi, nosimi vos žemės neardama, nuskuodė į olą. Net nespėjus likusiesiems jos pasigesti, Vedlė grįžo. Ir ne tuščiomis.
Du mažiukai pūkuoti fosforiniai marsiečiai atsidūrė priešais susirinkusiuosius. Baugščiai visus apžiūrėję, jie pašiaušė savo kailį ir sustingo.
- Šaunuole, malamute, - pagyrė komisaras.
- Žiūrėkit, vienas kažką laiko! – Ponis mostelėjo kanopa į didesnįjį.
- Tai kaduginės receptas! – šūktelėjo Lapė. – Ak, niekšeliai!
Marsietis sujudo, bet lentelės nepaleido. Keturkojai bandė gąsdinti, kai kurie atimti mėgino, bet nesėkmingai.
Sujudo, sukruto gluosnio šakelės ir Vėjas ėmė kažką kuždėti Šnekoriui. Šis vis linkčiojo, kol galiausiai šyptelėjo:
- Pas kurį kailiukas švelniausias?
Minia subangavo, savo kaimyną nužvelgdami, ir tada vieningai į ežiuką sužiuro.
- Vėjas gluosniuose pašnibždėjo, kad nuo švelnesnio už jų pačių pūką, marsiečius ištinka laikinas paralyžius. Pūžiuk?
Pūkuotasis nupuškėjo prie vagišiaus, pūkelius susiglostė ir prigludo šoneliu prie šio. Kad sutrūkčiojo, spygtelėjo marsietis ir nutirpo visas, o receptas nuriedėjo Varinei Lapei po kojų. Čiupo ji savo brangenybę ir nuskuodė paslėpti, kad nebepasikartotų toks siaubas.

Nuskambėjo džiaugsmingi šauksmai per laukymę, plekšnojo vieni kitiems per petį ir toliau ramūs valstybinę šventę minėjo, marsiečius ir kitas negandas pamiršę.

Ir aš ten buvau, kaduginę gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau.


Istoriją matė, ją užrašė ir publikuoti leido
malamutės paausio blusius Aranius

MT:rašykai

2009-07-23 19:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-03-17 20:14
Vaikyste du kart
puikus tekstukas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 19:27
Weird Star
Gal kiek per daug naivus, gal kiek per greitai suręstas, bet pasakėlė yra pasakėlė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-02 11:17
vėjas gluosniuose
vien pavadinimas ko vertas. ir visi veikėjai. ir idėja.. o pateikimas... mm.. regis, į gražiausią butelaitį supilstytas...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-02 11:16
vėjas gluosniuose
:))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 13:03
Varinė Lapė
Tarp kitko Jūs nesijuokit, teisybė beveik viskas, išskyrus marsiečius ir pavogimą. Realybėje recepto niekur nėra užrašyto, jis mano galvelėje. Jei kabėtų kur, kas tik  nori plagijuotų ir paslapties nebeliktų.

Darbelis naiviai geras, norisi paskaityt iki galo. Tik ar galiu būt nešališka? :) Chi. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-30 01:37
Dvasių Vedlė
Kaip suprast dukart?:)

Aš tai sakyčiau ar man ne per gerai: Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių :))) Wow!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-30 00:43
Valkas
Beje, tik ką pastebėjau, kad Sebas šitam kūriny net dukart pagerbtas. Ar ne per gerai jam? =]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-27 21:27
pilkė
Sebastianai, mielasis, mąstymo būdas čia - KETURKOJIŠKAS, aišku, kad nežmogiškas, aš tai jau pažįstu!!! Leiskite pabūti šiek tiek šališkai ir dėti dvi letenas už tą keturkojiškumą...
Nors ir pažiūrėjus iš šalies kūrinys sužavėjo. Menas yra įtraukti tiek daug personažų nesugadinant prieskonio. Kas bandė, tas žino. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-27 18:19
Šnekorius
Žinot, o viskas taip iš tikrųjų ir buvo užprotokoluota, bet tai nereiškia,kad Šnekorius (Jis negali nesiginčyti)) neturėjo atskiros nuomonės, kuri protokolan nepateko. JI bus publikuota Keturkojų klube. :)4 balai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-26 19:30
St Sebastianas
Skaičiau įdėmiai, skaičiau du kartus... Tačiau iš kur du marsiečiai? Vienas - Haldir, o antras iš kur? Na, prisipainkite, kas čia dar iš kitos planetos?:]
Šiaip MT beveik atitinka. Kaip ten ketvirtuoju punktu: "Kūrinyje privalo kaip nors atsispindėti nežmogiškas mąstymo būdas. Atsispindėti visiškai „belekaip“, kaip tik autoriui bus geriau ir patogiau. (© Omnia_Mea)"
Vienaip ar kitaip, kūrinuką užskaitau. Nieko verčiančio iš koto, tačiau susiskaito labai lengvai, net nespėji pastebėti kaip prieš akis atsiranda dalis apie per barzdą varvančią kaduginę.
Einu žiūrėti kaip asmeninė redaktorė mano MT kūrinuką ištvarkė, o tuomet mesiu čia - kad tau konkurencijos būtų.:]
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-26 15:41
Mur ir miau
nu va ir manes blusa nepamirso :) beje , marsieciai manau tikrai nelabai graziai pasielge. P.s. Berods ir mano kremo recepta jie bus pavoge. Reiks i policija eit.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-26 08:09
Mikė Lilikė
O po to tą marsietį mes dar užpylėm denatūratu. Ilgai bačkoj kaži kas burbuliavo, pukšėjo, cypavo, bet po kiek laiko nurimo. Išėjo toks puikus gėrimas, kad nuo to laiko eina jis iš kartos į kartą ir niekaip nepasibaigia. Praminėm mes tą gėrimą marsiumi, bet ilgainiui jo pavadinimas virto morsiumi, vėliau - morčiumi, o nuo čia jau ir aiškinti nieko nebereikia...
Įvertinkite komentarą:
Geras (3) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 22:32
milda_DJ gerbiama
na ką, smagiai... klimb viską susakė :) tik rodos, rinkomės pas Pilkę, o šis sakinukas nukėlė pas Varinę Lapę:

Laputė – svetinga ir geraširdė šeimininkė
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 17:57
Arklininkė_
Oj ta kaduginė:) smagi istorija
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 16:39
Diudia Pauteckas
labai smagi blebonė. ir kačių, mačiau, yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 15:12
Dvasių Vedlė
Taip, taip, abi teisios dėl pastabų:)

Klimb, dėl vagių ir niekšelių: tu man pasakyk, kuris vagis nepasipiktintų, jei iš jo kas nors ką nors pavogtų? Ir juk ne laputė vogė receptuką, o jos tolimi protėviai. Ir šiaip, tai tik gandai, nieks nežino, kaip ten iš tikrųjų:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 11:21
klimbingupthewalls
pirmoje pastraipoje:

Liepos 6-ąją visa Lietuva šventė karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vieni minėjo šią dieną, kiti minėjo laisvadienį, kad ir kaip ten bebūtų, visi kažką šventė. Ne išimtis ir Keturkojų klubo nariai. Dar dieną prieš laužė galvas visi pas Pilkę arbatą gurkšnodami, kur čia geriau šią šventę atšventus.

dabar lyginkime:

Liepos 6-ąją Lietuva minėjo karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vieni džiaugėsi švente, kiti – tiesiog laisvadieniu, kad ir kaip ten bebūtų, visi linksminosi. Ne išimtis ir Keturkojų klubo nariai. Dar prieš dieną visi pas Pilkę arbatą gurkšnodami tarėsi, kur būtų geriau atšvesti.  

ir dar kliūna, kad Lapės giminaičiai pavogė receptą, o štai mažyliai marsiečiai jau yra \"niekšeliai\". (\"- Tai kaduginės receptas! – šūktelėjo Lapė. – Ak, niekšeliai!\")

o štai ši forma yra netinkama. išmokom iš rusų ir vis dar kartojam:

- Pas kurį kailiukas švelniausias?

reikia keisti į:

- Kurio kailiukas švelniausias?

pats tekstas linksmas :) fantastikos čia mažokai, greičiau tai yra nuotykiai rašykų vaikams :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-24 10:54
ŠFK
Užkliuvo tik vienoj vietoj:
pirmoj pastraipoj sakai "et pažadėjo visus svetelius garsiąją savo kadugine pavaišinti," ir trečioj vėl pakartoji "pasveikino ir net gurkšnelį kaduginės prižadėjo." Kažkaip, jei jau pirmoj prižadėjo, tai trečioj jau gal ir nebereikia iš naujo žadėt? :)
Šiaip jaukus ir mielas tekstukas. Ptiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-23 22:48
Dvasių Vedlė
Valkai, gali būti:) Nereikėjo jiems tądien tiek kaduginės gerti... :D

Jovare, dėkui;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-23 22:06
jovaras
linksma istorija. jeigu galėčiau balsuoti- duočiau 4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
1 2
[iš viso: 21]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą