Akys užmerktos - stiklas skaidrus
Durys užvertos aš vėl baisus
Nakties košmaras prižadina visus
Kurie pražuvo ir pražus...
Geso mano siela kaip vakaras tylus
Paukščiai parskrido į savo namus
Jie nebežino kur tas dangus
Kuriuo plukdė savo jausmus...
Kas jau tokio atsitiko?
Ar jausmams jau vietos nebeliko?
Kur ta meilė prižadėta?
Ant kurios visi stovėtų...
Dūžta mano akys - krenta dangus
Pauksčiai parskridę negrįš į namus
Nes jos sunaikino skausmas tylus
Kurių antrų tokių jau nebebus...