Žmonija, ne ten pasukai...

Ar kada nors jautei...
Kaip baugu...
Užsimerkti?

Leisti vandeniui bėgti...
Kaip kraujui...
Į plaučius.

Galvoje girdėti riksmus...
Kaip kaltinimus...
Skęsti?



Ar kada nors bandei...
Pabusti...
Niekam nepadedant?

Giliausiuose urvuose...
Slepiasi...
Ryžtas kvėpuoti.

Dusinami tylim...
Ilgai...
Skęstam nebyli...



Nepadeda akiniai...
Ir ne saulė pro juos šviečia...
Pūliai...

O jie rožiniai...
Ne...
Ne akiniai...

Tobulybės kalno neįveiksim...
Savo kruvinais darbais kelia šlakstydami...
Ha! Tegyvuoja Butaforija ir Tuštybė!