Vyru odė

Paima porcelianinius jausmus
Ir šveičia į sieną,
Žiūri kas bus.
Prieina, paklausia ar skaudžiai užgavo.
Nori atkeršyt, bet pas tas kales nerasi porceliano,
O ką kalbėti apie jausmus.

Paima širdį į šilkines rankas,
Ne meilei, o šiaip interjero detalei.
Gyvena sau ir džiaugiasi.
O tu bijai per daug ją bučiuoti,
Gal dar pagalvos jog per gyvas.