Kai Tu nežinai, žinai Tai,
Paskui ieškai ką pametei.
Nuo vieno klausimo prie penkto
Plaktuko kirčio į vinį dešimtą.
Žiuri akelės iš dėželės,
Mojuoja mediniais sparneliais
Kvaksėdami kyla į dangų...
Paklausti bijau, ką galiu aš suprasti,
Nes vienas danguje mano mėnulis,
Išsigandęs dvėjoja, o man dėjuoja...
Po to tik paklausė, kas gimė, kas žino...