Vyšniaus dūmelė

Tyliai tylutėliai..
Ramiai ramutėliai,
Tarsi sustojęs vėjelis rugiuose

Sėdėjo anuomet Vyšnius
Saulės vakarės suviliotas
Raudonais jos lūpdažiais nubučiuotas

Įsilipęs į savo kūrinį,
Visą balčiausios varškės dribsniais nukrėstą
Klausėsi bičių radijo...


Prisėdo mintis šalia: kad žmonės taip džiaugtis mokėtų...

Nubraukė Vyšnius mėlynus  savo plaukus
Nuo baltos balčiausios kaktos –
Atlošė galvą.
Išvarė nelabąją.

Tyliai tylutėliai
Ramiai ramutėliai...