Tekėk į praeitį

Aš sugalvojau šiandien apmąstyt gyvenimą,
Susukt į kreivę jau praėjus metus.
Ir nors pasaulis šypsos,
lįsdamas  pro debesis,
Dar mano kojos liečia žemę,
Dar jaučiu.

Ir tekant man ant skruosto paskutiniam lašui,
Tavieji žodžiai bado man rankas spygliais
Netylim mes, nebijom juk kalbėti
Nors žodžių nebelieka,
padriki tik sakiniai.

Ir aš sukursiu tau poemą, epą dailų
Rašysiu kokia geisi tik kalba
Ir net akim paraudusiom, taip naiviai,
Rikiuosiu mintį, žodį
ir eiles.


Pabusiu žiemoje,
o gal pavasarį.
Ir eisiu kojom basomis
takais.
Nereikia man nei popieriaus, nei rašalo.
Aš viską užrašysiu spinduliais.