Ašara švenčiausioji

Aš čia gimiau, buvau ir būsiu
iki savos paskutiniosios valandos...
Renku dienas, ir dirbu - triūsiu
dėl Tėvynės savo - Lietuvos!

Dėl tos Tėvynės augu, tobulėju -
dėl tos Tėvynės ir eiles rašau,
dėkinga nuoširdžiai saviems Kūrėjams,
kad gyvenu čia, čia gimiau.

O Lietuva, gyvybės ašara skaidrioji,
nešioju aš Tave lyg kūdikį savy...
Ir Tu mane kadaise išnešiojai
savose įsčiose, subrendau aš Tavy.

Su kryžiais, kryžkelėm, rūpintojėliais -
esi graži graži, miela miela:
kelionėse, svetur išdidžiai galvą kėliau,
nes aš - lietuvė, Tu juk - Lietuva!

Norėčiau aš parklupt prie Tavo kojų,
prie ištakų Tavų, Tavos versmės...
O Lietuva, gyvybės ašara šventoji,
Marijos žeme iš gelmių gelmės.

Dėkoju nuoširdžiai už viską viską:
ką man davei ir atėmei, ką dalinai...
Skliaute Tavajam laumės juostos tviska,
Vingiuoja upės, raibuliuoja ežerai.

O žeme protėvių! Lenkiuosi Tau nuoširdžiai -
bučiuot Tave galėčiau aš kasryt,
o Lietuva! Brangiausias sielos virpesi -
Gyvybės ašara švenčiausia ir skaidri...