Laiškas

Kaip jautiesi, žmogau,
Alaus tulžyje save įkalinęs?
Ar ji turi duris,
Pro kurias įeiti bandyčiau?

Primityviai bukindami savo ego
Ar dar kalbėsimės?
O gal įsitvėrę skurdaus išdidumo
Vardinsim ne savo, o tavo puvėsius?

Depresijos išvagotoj kasdienybėj,
Barstau sėklas, kurios niekada nesudygs,
Nes esam išdžiuvę vienas kitam
Tarsi suaižėjusi dykuma.

Nebylaus triukšmo pritvinkusiuose namuose
Tavo tulžies kalėjimas plečiasi,
Nepalikdamas vietos manąjam.
Aš pasitraukiu...