Piktžolėm užsėtos kojos,
Veidas pienėmis dengtas
Ir rankų pirštai -
Žvynais.
Laumės tavo akmenį dar saugo,
Kad neuždegtų niekas pievos
Tavo.
O jei ir degs laukai
Vistiek žydės juose rugiai.
Rudeniu mazgoji veidą pienių,
Bet nenuplauna niekas
Skausmo begalinio
Ir kerai mano,
Burtai, užkeikimai
Te padeda.
Myliu tavo veidą
Nemazgotą,
Pienėmis nusėtą,
Nesvarbu juk
Meilei niekas.
netaisytas