Už kadro

Žmogus su kamera. Ar mačiau ką nors gražesnio? Turbūt kad ne. Visuomet gražiausia tai, kas lieka už kadro. Ir gryniausia. Bet niekam to nereikia.

Einu, keliu kojas vieną po kitos. O jis žiūri. Ne savo akimis – kameros. Jis nekalba ir nesišypso. Nes jo nėra – yra kamera. Ir kampas, kuriuo ji pasukta. Arba, jei kalbame apie talentą – yra ir trajektorija. Kai gyvos ne mano dryžuotos kojinės, o tas, kuris mato jas.

Jei tai mergina, man ji patinka. Todėl, kad užsimaukšlinusi kapišoną. Ir ranka jos nedreba, kai pamažu pamažu suka rankeną, kad apimtų visą minią. Aplinkui šėlsta, o jos nėra. Yra tik kamera, kurią ji laiko.

Žiūrime filmą. Kameros nebėra.