Kaip liūdna, kai naktyje viena esi,
O gal ne tik nakty, bet ir širdy...
Kai ašara tyra tau skruostu rieda lyg rasa švelni...
Kai širdį atveri visiem,
O jie po galablą ją pkėšo, drąsko.
Ir liūdi siela paslapty,
Bijodama atskleisti tiesą.
Ir kai kažką turi, bet to nesupranti,
Bijai prarasti tai, kas tau dar liko.
Kai kitą naktį vėl liūdi
Ir vėl kartoji pasaką iš naujo...