Lyg plaukiant prieš srovę
Aš braunuos per minią
Per minią neryškiai tapytų veidų.
Kažkas šitaip skaudžiai
Man širdį užmynė
Sunkiais savo batais. Bet aš dar einu.
Einu lietūs gaubia
Pečius tarsi paltas
Sustojus laike - tegul laikrodžiai gaus.
Liečiu tavo veidą -
Lyg ledas jis šaltas...
Bet ne,
Tai paviršius, asfalto lygaus.
Šituos pelenuos
Pilko miesto surasiu
Nematomą auksą, negaus jo kiti.
Visai nesvarbu,
Ką dėl jo aš prarasiu,
Juk auksas - tai tu, ar dabar supranti?
Nereikia man siūlyt
Saulėlydžių vario
Sidabro lietaus, žalvarinių naktų.
Aš braunuos per minią -
Žmonių jūrų marios.
Aš aukso ieškotoja
Auksas - tai tu.