Per Vėlu

Pasaulis pavargęs
Susmigo
Į mano krūtinę
Ir liko
Stirksoti -
Neleisti kvėpuoti,
Tyla ledine aimanuoti.
Iš lėto,
Skausmingai iš lėto
Migla balzgana
Dangų ėda.
Dar kartą apžvelgsiu
Tolybes
Kas buvo, nėra jau,
Išnykę.
Ir skęsiu į dvokiantį
Dugną
Kurį mes išsikasėm patys.
Po vieną, po vieną vis šiukšlę -
Dabar mus
Praris
Šiukšlių jūros.